Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2015

"Lżšręšiš eitt er vettvangurinn til aš berjast į"

Ég hef tekiš žį įkvöršun aš birta BA ritgerš mķna ķ sagnfręši hér į blogginu. Ķ ritgeršinni var geršur samanburšur į žeim breytingum sem Vilmundur Gylfason bošaši į sķnum tķma og žvķ sem krafist var eftir efnahagshruniš meš sérstakri įherslu į tillögur stjórnlagarįšs aš nżrri stjórnarskrį. Vilmundur vildi aš stjórnarskrįnni yrši beitt til breytinga į innvišum samfélagsins og kom fram meš żmsar tillögur til žess. Kannaš var hvert Vilmundur sótti hugmyndir sķnar og hvaša samspil er milli žeirra og nįlgunar stjórnlagarįšsliša aš verki sķnu.  Ķ ritgeršinni var horft til žróunar stjórnarskrįrinnar og žeirra breytinga hafa veriš geršar į henni į lżšveldistķmanum. Fjallaš var um rįšgefandi stjórnlagarįš og hvaša hlutverk žvķ var ętlaš. Vegna lengdar ritgeršarinnar mun ég birta einn kafla ķ einu uns allt er komiš. Ritgeršin veršur hér aš mestu óbreytt frį upprunalegu śtgįfunni - fyrir utan minnihįttar breytingar vegna framrįsar tķmans. 

Vilmundur

Inngangur

Vilmundur Gylfason setti ekki ašeins mark sitt į samtķš sķna žau tęp 35 įr sem hann lifši, heldur lifšu hugmyndir hans um endurbętur į ķslensku stjórnkerfi įfram.[1] Eftir aš hann sneri til Ķslands frį nįmi ķ Bretlandi įriš 1973 beitti hann sér fyrir umbótum į ķslensku samfélagi, ekki sķst ķ stjórnsżslu, lagasetningu og dómsvaldi. Hann starfaši sem menntaskólakennari og vann viš ljósvaka- og prentmišla. Sķšan haslaši hann sér einnig völl ķ stjórnmįlum sem žingmašur og rįšherra. Hann var jafnašarmašur aš hugsjón lķkt og mį sjį ķ oršum hans og sagšist sjįlfur fremur ašhyllast franska jafnašarmennsku en žį žżsku. Ķ anda žess kvašst hann vilja gera löglega uppreisn ķ grasrótinni mešal fólksins og stokka upp gamla flokkakerfiš.[2] Til aš sś uppreisn vęri möguleg taldi Vilmundur breytinga žörf į grundvallaratrišum stjórnarskrįrinnar. Hann lagši til atlögu viš žaš sem hann kallaši samtryggingarkerfi stjórnmįlaflokkanna meš stofnun Bandalags jafnašarmanna įriš 1983, en Kvennaframbošiš varš til į svipušum tķma, sem hafši sömuleišis veruleg įhrif į stjórnmįl į Ķslandi. Žótt flokkakerfiš lifši žaš herhlaup af mį fulllyrša aš tillögur Vilmundar hafi haft varanleg įhrif.  

Ķ kjölfar efnahagshrunsins į Ķslandi haustiš 2008 mįtti t.d. išulega heyra nafn Vilmundar nefnt ķ tengslum viš endurreisn landsins. Įköf andstaša viš kerfi sem hyglaši vinum og vandamönnum kom upp įsamt hįvęru įkalli um skipulags- og stefnubreytingar. Flokkakerfiš var haršlega gagnrżnt og var žvķ m.a. kennt um hvernig fór įsamt veikum eftirlitsstofnunum.  Einnig var vķsaš til slitinnar og óskżrrar stjórnarskįr.[3] Svo var aš sjį sem margir žeirra sem kröfšust breytinga eftir hruniš, žar į mešal sumir žeirra sem bušu sig fram til stjórnlagažings, hafi horft til kenninga Vilmundar sem fyrirmyndar aš umbótum.  

Ķ žessari rannsókn veršur fjallaš um hugmyndafręši og umbótatillögur Vilmundar Gylfasonar og žęr bornar saman viš oršręšuna eftir bankahruniš og tillögur stjórnlagarįšs. Kannaš veršur hvert Vilmundur sótti hugmyndir sķnar og hvaša samspil er milli žeirra og nįlgunar stjórnlagarįšsliša aš verki sķnu. Jafnframt veršur horft til samfélagsįstands į hvorum tķma. Žótt nafn hans hafi oršiš fyrirferšarmikiš ķ oršręšu samfélagsins eftir efnahagshruniš og vitnaš ķ ręšur hans og rit verša fęrš fyrir žvķ rök aš tillögur hans hafi fremur haft óbein en bein įhrif į nišurstöšur stjórnlagarįšs. Hugmyndir žess komu vķša aš, rétt eins og Vilmundar sjįlfs. Hugmyndafręši hans įtti sér almennt uppruna ķ lżšręšis- og frelsishugsjónum 17. og 18. aldar, ķ kenningabanka franskra jafnašarmanna, anarkista og fleiri pólķtķskra hugsuša. Svipaš į viš um vinnu stjórnlagarįšs sem leitaši fanga viš vinnu sķna hvašanęva aš og komst jafnvel aš svo róttękum nišurstöšum aš žaš hlaut įkśrur fyrir.

Umbótatillögur Vilmundar höfšu sumar nįš framgangi gegnum stjórnmįlin į Ķslandi. Breytingar og žróun hafa oršiš verulegar į sviši fjölmišlunar, innan dómskerfisins og stjórnsżslu sķšan hann lagši fram hugmyndir sķnar. Žvķ lagši stjórnlagarįš ašrar og oft minni įherslu į fjölmarga žętti en žótt hefši žurfa žrjįtķu įrum fyrr. Greint veršur hvar stjórnlagarįš og Vilmundur įttu samleiš og hvar ekki, sem viršist oft frekar endurspeglast ķ hugarfari žvķ sem er aš baki tillögunum en nišurstöšunni sjįlfri. Sżnt veršur aš samhljóm mį sjį ķ andstöšu viš vald stjórnmįlaflokka, leit aš leišum til aš draga śr spillingu og löngun til aš efla beint lżšręši. Stjórnlagarįš lķkt og Vilmundur lagši įherslu į valddreifingu og ašhald milli valdžįtta rķkisins. Sś mikla įhersla sem rįšiš lagši į aš nį taumhaldi į einstökum žįttum rķkisvaldsins meš auknu valdboši og eftirlitsstofnunum er varla sś leiš sem Vilmundur hefši vališ enda var hann žeirrar skošunar aš fękka bęri stofnunum rķkisins. Eitt og annaš er lķkt meš hugmyndum stjórnlagarįšs og Vilmundar um hvernig bregšast skuli viš įratugalöngum deilum um jöfnun atkvęšisréttar milli kjördęma en annaš er ólķkt. Stjórnlagarįšlišum žótti einna byltingakenndast ķ tillögum sķnum aš gefa kjósendum kost į greiša atkvęši žvert į frambošslista sem hafši einnig veriš mešal hugmynda Vilmundar.  Višhorf til mannréttinda hefur vķkkaš śt og breyst mjög undanfarin žrjįtķu įr; žvķ eru tillögur stjórnlagarįšs efnislega nokkuš lagt frį kenningum Vilmundar og į suman hįtt svo byltingakenndar aš rįšiš hefur legiš undir įmęli fyrir žęr. Į hinn bóginn mį vķša sjį keimlķka sanngirnis- og réttlętiskröfu og hann hélt fram ķ öllum mįlflutningi sķnum. Sś tillaga Vilmundar aš kjósa forsętisrįšherra beinni kosningu var mjög ķ anda hrifningar hans į franskri stjórnskipan og mikilvęg leiš til aš treysta valdmörk ķ stjórnsżslunni. Sś ašferš var ķ upphafi nokkrum stjórnlagarįšslišum hugstęš og hśn rędd ķ žaula. Nišurstaša rįšsins var aš slķkt beint kjör ęšsta yfirmanns framkvęmdarvaldsins gęti m.a. ógnaš žingręšinu og žvķ varš önnur leiš ofan į sem žótti heldur styrkja žaš.

StjórnlagarįšEftir Vilmund liggja mikil skrif, bókakaflar, vištöl og blašagreinar sem hér veršur stušst viš til aš śtskżra hugmyndafręši hans. Einnig verša žingmįl hans og ręšur teknar til skošunar, einkum tvęr žar sem hann annars vegar tilkynnti um stofnun Bandalags jafnašarmanna og hins vegar śtlistaši grundvallaratriši žau sem lįgu aš baki stjórnmįlastefnu žess. Jafnframt veršur byggt į ęvisögu hans, Löglegt en sišlaust eftir Jón Orm Halldórsson, frį įrinu 1985 og nįmsritgerš eftir Jón Egilsson.[4] Fyrsta mįl Vilmundar sem žingmanns Bandalags jafnaršarmanna var žingsįlyktunartillaga um gerš frumvarps til stjórnskipunarlaga um ašgreiningu löggjafar- og framkvęmdarvalds.[5] Sś tillaga veršur skošuš, en fylgiskjöl meš henni voru greinar eftir Gylfa Ž. Gķslason og Ólaf Jóhannesson sem birtust ķ tķmaritinu Helgafelli įriš 1945 įsamt yngri grein eftir flutningsmanninn sjįlfan.[6] Žau skrif skipa veigamikinn sess, enda byggši Vilmundur hugmyndir sķnar mjög į žeim. Einnig veršur horft til skrifa fręšimanna um rķki og rķkisvald į borš viš Svan Kristjįnsson, Ragnheiši Kristjįnsdóttur, Ólaf Jóhannesson og Gianfranco Poggi.[7]  

Nokkur meginatriši ķ ķslenskri stjórnsżslu og stjórnskipan, sem Vilmundi voru ofarlega ķ huga,verša greind ķ ritgeršinni. Žau verša borin saman viš žęr hugmyndir sem komu upp eftir hrun, einkum skrif og tillögur stjórnlagarįšs. Viš greininguna veršur stušst viš vištöl höfundar og annara viš nokkra stjórnlagarįšsliša og greinaskrif žeirra fyrir og eftir veru žeirra ķ rįšinu. Leitast var viš aš hafa kynjaskiptingu žeirra sem jafnasta og aš žeir hefšu komiš aš störfum mismunandi nefnda innan rįšsins. Sumir vildu ręša störf sķn og hugmyndir viš höfund en ašrir vildu fremur fį sendan spurningalista.[8] Einhverjir vildu ekki lįta nafns sķns getiš og veršur žaš virt ķ hvķvetna.  Fręšimenn hafa rżnt nokkuš ķ įstęšur og mögulegar afleišingar efnahagshrunsins og tengsl žess viš kröfu um endurreisn og endurskipulagningu samfélagsins. Nokkur slķk rit voru höfš til hlišsjónar til aš skerpa skilning höfundar. Mį žar nefna skrif tveggja stjórnlagarįšsliša, žeirra Eirķks Bergmanns Einarssonar, stjórnmįlafręšings og Žorvaldar Gylfasonar, hagfręšings og bróšur Vilmundar.[9] Žorvaldur lķkt og fleiri hefur bent į aš stjórnarskrįm hafi išulega veriš breytt eftir samfélagsįföll eša miklar breytingar. Gušni Th. Jóhannesson, Ólafur Arnarson, Gušrśn Johnsen, Įsgeir Jónsson og breski blašamašurinn Roger Boyes hafa allir velt hruninu, įstęšum žess og afleišingum fyrir sér og var horft til žeirra.[10] Viš skrifin voru einnig höfš til hlišsjónar nokkur rit um heimspeki stjórnmįlanna, um ešli rķkis og rķkisvalds og sögulegan bakgrunn vestręns lżšręšisskipulags.[11] Loks veršur  vikiš aš frumvarpi stjórnlagarįšs og greinargerš meš žvķ įsamt ritinu Nż stjórnarskrį Ķslands sem er nišurstaša vinnu rįšsins.[12]  

Nokkuš hefur veriš skrifaš um stjórnarskrįrmįl og störf stjórnlagarįšs į lišnum įrum. Išulega hefur veriš horft til įstęšna žess aš stofnaš var til rįšsins, einstakra greina frumvarpsins, og hvaš standi ķ vegi stjórnarskrįrbreytinga.[13] Frumvarp stjórnlagarįšs hefur hins vegar ekki veriš boriš saman viš kenningar pólķtķsks įhrifavalds į borš viš Vilmund Gylfason, lķkt og gert veršur hér.

Ritgeršin skiptist ķ fimm meginkafla auk nišurstašna. Ķ fyrsta kafla er greint frį kenningum Vilmundar og įhrifavalda hans og žęr settar ķ samfélagslegt samhengi. Nęstu žrķr kaflar eru einskonar millistef žar sem horft er til oršręšunnar sem varš til ķ kjölfar hrunsins, kröfunnar um breytt samfélag og hvernig nafn Vilmundar bar į góma ķ žvķ samhengi. Uppruni og žróun stjórnarskrįrinnar veršur rakinn og gerš grein fyrir tilurš stjórnlagarįšs. Žar verša skrif żmissa žeirra sem sóttust eftir eša nįšu kjöri til stjórnlagarįšs greind og hugaš aš ķ hvaša smišjur žeir leitušu eftir hugmyndum. Fimmti og efnismesti kaflinn snżr aš samanburši į meginatrišum hugmynda Vilmundar og stjórnlagarįšsins. Um er aš ręša gagnrżni hans į ęgivald stjórnmįlaflokka og kröfu hans um skżra ašgreiningu rķkisvaldsins og skipan hinna žriggja žįtta žess – löggjafar-, dóms- og framkvęmdarvalds – sem tengist m.a. hugmyndum um beint kjör forsętisrįšherra.  Žvķ skyld eru sjónarmiš sem snerta skipun embęttismanna rķkisins. Aš sama skapi veršur horft til žess hvernig Vilmundur og stjórnlagarįš fjöllušu um mįlskotsrétt og žjóšaratkvęšagreišslur. Sjónum veršur beint aš mannréttindaįkvęšum stjórnarskrįr og ekki sķst kjördęmaskipan og kröfunni um jafnt vęgi atkvęša. Afstaša Vilmundar og stjórnlagarįšs til fjölmišla veršur einnig borin saman.

-----

Ljósmynd af Vilmundi Gylfasyni er fengi af vef Alžingis og ljósmynd af stjórnlagarįši af fésbókarsķšu rįšsins. 

[1] Sjį t.d. Įgśst Einarsson: „Ég vil byltingu og blóš“ Vištal Karls Th. Birgissonar ritstjóra viš Įgśst Einarsson sem birtist ķ Helgarpóstinum 2. nóvember 1995, Greinasafn fyrra bindi. Śrval greina og erinda um stjórnmįl, menningu og menntun, ([Reykjavķk] 2007), bls. 141.  Titill ritgeršarinnar er fenginn śr hįtķšarręšu sem Vilmundur Gylfason flutti į Hśsavķk 17. jśnķ 1975, sjį: „Viš viljum bętt og umfram allt gešfelldara žjóšfélag. Hįtķšarręša flutt į Hśsavķk 17. jśnķ sl.“, Tķminn 24. jśnķ 1975, bls. 10.

[2] Vilmundur Gylfason: Ręša um vantraust, 23. nóvember 1982, gögn śr fórum Jóns Orms Halldórssonar. Ręšuna er aš finna ķ Alžingistķšindum B 1982-1983, d.801- 806 en hér veršur stušst viš samhljóša frumrit Vilmundar.

[3] Vef. „Žarf aš breyta stjórnarskrįnni?“, Spurt og svaraš į vef Stjórnlagarįšshttp://stjornlagarad.is/upplysingar/spurt-og-svarad/, skošaš 7. aprķl 2014.

[4] Jón Ormur Halldórsson: Löglegt en sišlaust. Stjórnmįlasaga Vilmundar Gylfasonar (Reykjavķk 1985) og Jón Egilsson: „Sišspilling og sišbót: žjóšfélagsgagnrżni Vilmundar Gylfasonar 1975-1978“, óbirt BA ritgerš ķ sagnfręši (HĶ), 1997.

[5] Alžingistķšindi A 1982, bls. 802.

[6] Ólafur Jóhannesson: „Hugleišingar um stjórnarskrįna“, Helgafell (1945), bls. 104-113; Gylfi Ž. Gķslason: „Lżšręši og stjórnfesta. Hugleišingar um stjórnskipunarmįliš“, Helgafell (1945), bls 114-123 og Vilmundur Gylfason: „Franskt stjórnarfar og ķslenskar ašstęšur. Hugleišingar um breytta stjórnarskrį“, Tķmaritiš Mįlžing (1979).

[7] Svanur Kristjįnsson: „Frį nżsköpun lżšręšis til óhefts flokkavalds. Fjórir forsetar Ķslands 1944-1996“, Skķrnir 186 (Vor 2012); „Lżšręšisbrestir ķslenska lżšveldisins. Frjįlst framsal fiskveišiheimilda.“ Skķrnir, 187. įr (Haust 2013); Ragnheišur Kristjįnsdóttir: „Efasemdir um žingręši.“, Žingręši į Ķslandi. Samtķš og saga, ritstjórn: Ragnhildur Helgadóttir o.fl. (Reykjavķk 2011); Ólafur Jóhannesson: Lög og réttur (Reykjavķk 1985) og Gianfranco Poggi: „The Formation of the Modern State and the Institutionalization of Rule“, Handbook  of Historical Sociology (London 2003), ritstjórar Gerard Delanty og Engin F. Isin.

[8] Spurningar til stjórnlagarįšsiša sneru aš hversu mikilvęgt žeim hefši žótt aš uppręta spillingu, ķhuga kjör embęttismanna og vald stjórnmįlamanna auk myndunar valdablokka. Rętt var um žrķskiptingu rķkisvaldsins, kjördęmamįl og jöfnun atkvęšaréttar. Rędd var sś hugmynd aš kjósa forsętisrįšherra beint. Sömuleišis var vikiš aš hve ofarlega stjórnlagarįšslišum hefši veriš ķ huga afnįm žingrofsréttar eša žrenging hans.  Einnig var spurt um beint lżšręši, įkvęši um mannréttindi svo sem eignarrétt, tjįningarfrelsi og ešli hagsmunasamtaka. Žeir voru einnig spuršir hvaš hefši oršiš til žess aš žeir bušu sig fram, hvaša hugmyndafręši hefši veriš žeim efst ķ huga og hvort hugmyndir Vilmundar Gylfasonar hefšu haft įhrif į žį,fyrir og į mešan störfum stjórnlagarįšs stóš.

[9] Eirķkur Bergmann Einarsson: Iceland and the International Financial Crisis:Boom, bust and Recovery (Basingstoke 2014) og Žorvaldur Gylfason: „From Collapse to Constitution: The Case of Iceland“, CESifo Working Paper Series No. 3770, (June 2012).

[10] Gušni Th. Jóhannesson: Hruniš:Ķsland į barmi gjaldžrots og upplausnar (Reykjavķk 2009);  Ólafur Arnarson: Sofandi aš feigšarósi (Reykjavķk 2009); Gušrśn Johnsen: Bringing Down the Banking System: Lessons from Iceland (Basingstoke 2014);  Įsgeir Jónsson: Why Iceland: How One of the World's Smallest Countries Became the Meltdown's Biggest Casualty (New York 2009) og Roger Boyes: Meltdown Iceland: How the Global Financial Crisis Bankrupted an Entire Country (London 2009).

[11] Atli Haršarson: „Neyddur til aš vera frjįls“, Afarkostir. Greinasafn um heimspeki (Reykjavķk 1995); Gušmundur Hįlfdanarson: Ķslenska žjóšrķkiš uppruni og endimörk (Reykjavķk 2001); John Locke: Ritgerš um rķkisvald, ķslenzk žżšing eftir Atla Haršarson (Reykjavķk 1986); Michael Mann: „The Autonomous Power of the State“, States in History, ritstjóri John A. Hall (Oxford 1989); Pįll Skślason: „Réttlęti, velferš og lżšręši. Hlutverk sišfręšinnar ķ stjórnmįlum“, Pęlingar II (Reykjavķk 1989); James Rachels: Stefnur og straumar ķ sišfręši (Reykjavķk 1997) og Stefanķa Óskarsdóttir: „Žingręši veršur til“, Žingręši į Ķslandi, samtķš og saga, Ritstjórn Ragnhildur Helgadóttir og fleiri (Reykjavķk 2011).

[12] „Frumvarp til stjórnskipunarlaga įsamt skżringum.“ Stjórnlagarįš. Umsjón meš śtgįfu: Agnar Bragi Bragason, Andrés Ingi Jónsson, Gušbjörg Eva H. Baldursdóttir, Sif Gušjónsdóttir, Žorsteinn Fr. Siguršsson, (Reykjavķk 2011) og Nż stjórnarskrį Ķslands. Frumvarp stjórnlagarįšs til stjórnskipunarlaga 2011, śtgefandi Daši Ingólfsson ķ samstarfi viš Stjórnarskrįrfélagiš  ([Reykjavķk] 2011).

[13] Sjį: Siguršur Hólmar Kristjįnsson: „Stjórnlagarįš, saga žess og hlutverk“, óbirt BA ritgerš ķ lögfręši (HA), 2012; Brynhildur Bolladóttir: „Tillögur stjórnlagarįšs aš įkvęši ķ stjórnskipunarlögum um framsal rķkisvalds til alžjóšastofnana“, óbirt BA ritgerš ķ lögfręši (HĶ), 2012; Įsgeir Einarsson: „Mįlskotsréttur forseta Ķslands“, óbirt BA ritgerš ķ stjórnmįlafręši (HĶ), 2012; Salka Margrét Siguršardóttir: „Er vilji allt sem žarf? Hvers vegna norręna velferšarstjórnin hafši ekki erindi sem erfiši viš breytingar į stjórnarskrį lżšveldisins Ķslands“, óbirt BA ritgerš ķ stjórnmįlafręši (HĶ), 2014 og Einar Franz Ragnars: „Frį Bśsįhaldabyltingu til Stjórnlagažings : hver eru tengslin į milli Bśsįhaldabyltingarinnar og Stjórnlagažings?“, óbirt BA ritgerš ķ stjórnmįlafręši (Bifröst) 2011.

Bloggfęrslan er alfariš į įbyrgš skrifanda en endurspeglar ekki į neinn hįtt skošanir eša afstöšu mbl.is, og Morgunblašsins.


Spįdómi Hitlers fylgt eftir

Žar sem 27. janśar mun vera um veröld alla til minningar um Helförina langar mig aš birta hér grein sem ég skrifaši įsamt Aroni Erni Brynjólfssyni sagnfręšingi. Greinin birtist fyrst ķ Sögnum įriš 2013.

Žegar ķtök kirkjunnar fóru žverrandi ķ Vestur-Evrópu og kenningar um jöfn mannréttindi uršu til, fengu gyšingar aš lifa og stunda kaupskap sinn og višskipti nįnast ķ friši. Um mišja 19. öld kom fram kenningin um nįttśruvališ byggš į kenningum Charles Darwins um uppruna tegundanna og aš hinir hęfustu lifi af. Vķsindamenn yfirfęršu kenningarnar į samfélag manna ž.į m. nįttśrufręšingurinn Francis Galton, lķffręšingurinn Alexis Carrel og nįttśrufręšingurinn Ernst Haeckel. Kenningar spruttu upp um aš germanski kynstofninn vęri sterkastur og hreinastur allra, afkomandi göfugs kynstofns arķa, žašan sem öllu hinu fagra, sterka og góša stafaši, mešan andstęšan vęri spilltur og śrkynjašur ęttstofn gyšinga.[1] Austurrķski rithöfundurinn Stefan Zweig lżsti hvernig stjórnmįlin fóru ekki varhluta af žessari hugmyndafręši meš uppgangi bolsévisma, fasisma og nasisma og sagši: „fyrst og fremst er žó žjóšernishyggjan sś erkiplįga, sem eitraš hefur blóma evrópskrar menningar“.[2]

Hugmyndir um aš gyšingar vęru af nįttśrulegum įstęšum „óęšri“ fékk byr undir vęngi vķša ķ Evrópu og til varš hugtakiš „gyšingavandamįl“ sem vķsindamenn jafnt sem prestar og stjórnmįlamenn sögšu aš žyrfti aš leysa. Blöš, tķmarit, bękur og bęklingar sem bošušu andśš į gyšingum, voru gefin śt og lesin spjaldanna į milli. Žvķ mį sjį aš hugmyndin um aš gyšingar vęru į einhvern hįtt óęšri og ķ raun nįnast réttdrępir, hafši skotiš rótum löngu įšur en Adolf Hitler komst til valda sem foringi Žrišja rķkisins.

Greinin sem hér fer į eftir er hluti rannsóknar höfunda į helförinni ķ tengslum viš nįmskeišiš Hitler og žjóšernisjafnašarstefnan, voriš 2011. Markmiš rannsóknarinnar var fyrst og fremst aš lżsa ašdraganda og upphafi helfararinnar, en höfundar skošušu einnig kenningar žess efnis aš hśn hafi ekki įtt sér staš, eša vęri stórlega oršum aukin. Gerš veršur grein fyrir hugmyndum um lausnir į „gyšingavandamįlinu“ og yfirlżsingu Hitlers um śtrżmingu gyšinga efndu žeir til styrjaldar ķ Evrópu. Einnig veršur gerš tilraun til aš svara hvort žaš sem gert var hafi veriš meš vitund og vilja óbreyttra borgara og hvort helförin hafi veriš skipulögš frį upphafi.

  1. Hver var spįdómurinn?

Eitt af verkefnum Nasistaflokksins eftir aš hann hafši nįš völdum ķ Žżskalandi įriš 1933 var aš finna lausn į „gyšingavandamįlinu“. Tveir hįttsettir foringjar ķ flokknum komu fram meš hugmyndir ķ maķ-hefti Nationalsozialische Monatshefte sama įr. Annar žeirra var Achim Gercke, nżskipašur sérfręšingur innanrķkisrįšuneytisins ķ kynžįttamįlum. Honum var umhugaš aš losna viš gyšinga śr landinu enda vęri ekki lausn aš safna žeim saman ķ eigin lokuš samfélög. Žvķ stakk Gercke upp į skipulögšum brottflutningi žeirra frį Žżskalandi enda įleit hann hugsanlegt aš gyšingar gętu žannig oršiš žjóš, besta śrręšiš vęri aš koma žeim kerfisbundiš fyrir į einum staš.[3] Hinn var Johann von Leers, helsti hugmyndasmišur Nasistaflokksins ķ kynžįttamįlum, en honum fannst kjöriš aš gyšingum yrši fundiš landsvęši fjarri Evrópu žar sem flutningur til Palestķnu vęri ómögulegur, einkum vegna hęttu į įrekstrum viš mśslķma. Leers taldi Madagaskar, undan austurströnd Afrķku, kjörinn įfangastaš žvķ ķ nżju föšurlandi gętu gyšingar gert nįkvęmlega žaš sem žį lysti įn žess aš trufla ašra ķbśa veraldarinnar.[4]

Alkunna er aš žessi leiš var ekki valin, heldur voru gyšingar ķ Žżskalandi smįm saman einangrašir félagslega og bannaš aš hafa nokkur samskipti viš arķa. Gyšingum var gert aš lįta af öllum störfum fyrir hiš opinbera og var meinaš aš gegna įbyrgšarstörfum sem kröfšust samneytis viš arķa. Sķšar voru helstu eignir og fyrirtęki gyšinga gerš upptęk og śrslitadómurinn, spįdómur foringjans, Adolfs Hitlers vofši yfir.

Ķ janśarlok 1939 įvarpaši Hitler žżska žingiš og bošaši skilyršislausa śtrżmingu gyšinga kęmi til annarrar styrjaldar, žvķ hann trśši aš nįin samvinna og tengsl vęru milli aušugra gyšinga, sósķalista og bolsévika. Žvķ snerist „spįdómur“ Hitlers um aš dręgi alžjóšlegt aušvald veröldina inn ķ heimsstyrjöld yrši nišurstašan ekki sigur bolsévismans og žar meš gyšinga, heldur alger śtrżming į kynstofni žeirra ķ Evrópu.[5]

  1. Spįdómnum fylgt eftir

Morš į „óęskilegum einstaklingum“ höfšu tķškast ķ Žżskalandi fyrir strķš, t.d. „lķknarmorš“ į andlega og lķkamlega fötlušum žżskum žegnum, sem įttu eftir aš hafa įhrif į ašferšir ķ śtrżmingarbśšum sķšar.[6]

Ķ kjölfar innrįsar žżska hersins ķ Pólland 1. september 1939 var Hitler įkvešinn ķ aš śtnefna Hans Frank, fyrrverandi lögmann Nasistaflokksins, landstjóra almenna stjórnunarumdęmisins (e. General Government) sem įtti aš verša ašalheimkynni innfęddra.[7] Sķšar įtti aš flytja slava, pólska gyšinga og sķšar alla ašra gyšinga til köldustu héraša Sovétrķkjanna. Hugmyndir um brottflutning voru žvķ enn uppi, en ętlunin var aš fangarnir pušušu ķ helkulda noršurhjarans, uns žeir létust śr hungri, sjśkdómum og vosbśš. Žeir sem vęru óhęfir til vinnu yršu drepnir miskunnarlaust įn nokkurrar tafar.[8]

Įętlun um „žjóšernishreinsun“ (e. ethnic cleansing) ķ Póllandi var hrundiš af staš meš samžykki Hitlers. Sex sérsveitir SS (ž. Einsatzgruppen) žustu inn ķ landiš og höfšu heimild til aš skjóta alla sem sżndu minnsta mótžróa viš handtöku eša virtust lķklegir til vandręša. Strangar sišareglur gilda almennt ķ hernaši, sem gerši sérsveitunum erfitt fyrir žegar ganga įtti milli bols og höfušs į pólska ašlinum, klerkastéttinni og menntastéttinni. Žó sveitirnar vildu ekki styggja žżska herinn tókst žeim aš myrša um 60 žśsund manns.[9] Ekki viršist hafa veriš erfitt aš finna böšla, viljuga aš leggja sitt af mörkum viš aš žóknast Hitler og lįta spįdóm hans rętast. Žaš viršist engu mįli hafa skipt hvar ķ stétt žessir menn voru; hermenn, lögreglumenn, išnašarmenn eša skrifstofumenn virtust allir tilbśnir aš žjóna foringjanum.

Tveimur dögum eftir aš innrįsarįętluninni Barbarossa[10] var hrundiš af staš lagši Heinrich Himmler, yfirmašur SS sveitanna, fram allsherjarįętlun fyrir žį sem fengju žaš hlutverk aš endurskipuleggja bśsetu žjóša og žjóšarbrota ķ hernumdum löndum. Hugmyndin var aš flytja rķflega 30 milljónir slava, ž.e. Pólverja, Tékka og Slóvaka, auk stóra hópa gyšinga hvašanęva aš śr Evrópu til vesturhluta Sķberķu. Žarna var kominn einangrašur samastašur fyrir gyšinga og slava žar sem žeir aš lokum dęju śt.

  1. Hvaš geršist eftir innrįs Žjóšverja ķ Sovétrķkin?

Reinhard Heydrich, einn helsti hugmyndasmišur helfararinnar, fékk leyfi Hitlers til aš framfylgja įętluninni um aš „friša“ hertekin héruš Sovétrķkjanna eftir innrįsina ķ Sovétrķkin ķ jśnķ 1941. Sendar voru fjórar daušasveitir frį Póllandi ķ kjölfar innrįsarhersins til aš „gera upp“ viš gyšinga sem voru virkir ķ Kommśnistaflokknum, en einnig mįtti handtaka alla žį sem voru taldir styšja flokkinn. Vart fer į milli mįla aš Heydrich og hans menn höfšu mjög frjįlsar hendur. Ķ sjįlfu sér var nóg fyrir mešlimi daušasveitanna aš gera rįš fyrir aš gyšingar sem uršu į vegi žeirra vęru kommśnistar, til aš žeir teldust réttdrępir.[11]

Fyrstu moršin į gyšingum eftir innrįsina ķ Austur-Pólland og Sovétrķkin voru framin žann 24. jśnķ 1941 ķ litlum bę ķ Lithįen. Žann 3. jślķ 1941 stašfesti foringi daušasveitarinnar ķ Luzk, ķ austurhluta Póllands, aš hafa heimilaš mönnum sķnum aš skjóta 1160 karlkyns gyšinga til bana.[12] Lithįķskir žjóšernissinnar ķ Kowno tóku žįtt ķ moršunum meš žvķ aš berja gyšinga til bana meš kylfum į mešan fólk safnašist saman umhverfis og fylgdist meš af įkafa. Sumar męšur höfšu börn sķn meš til aš sżna žeim „réttlįt“ morš mešan žżsku hermennirnir stóšu įlengdar og tóku ljósmyndir sér til skemmtunar.[13] Moršum af žessu tagi fjölgaši mjög og ķ įgśst 1941 höfšu 10 til 12 žśsund gyšingar og kommśnistar veriš myrtir.

Hitler mun hafa veriš įnęgšur meš gang mįla ķ Sovétrķkjunum en krafšist žess aš yfirmašur Gestapo, Heinrich Müller, sęi til žess aš foringjar daušasveitanna kęmu framvegis öllum skżrslum varšandi ašstęšur gyšinga og aftökur rakleišis til hans. Dr. Joseph Goebbels įróšursrįšherra varš einnig mjög įnęgšur viš lestur skżrslnanna, taldi įrangurinn frįbęran og ķ kjölfariš lżsti hann yfir aš spįdómur Hitlers vęri aš rętast.[14]

Aš śtrżma kommśnķsku stjórnkerfi og žar meš arfleifš gyšinga varš sameiginlegt markmiš yfirmanna žżska hersins og yfirmanna daušasveitanna. Afskiptaleysi hersins skipti höfušmįli fyrir daušasveitirnar svo žęr fengju aš athafna sig aš vild. Mörgum yfirmönnum hersins fannst drįpin vera naušsynleg til aš hefna fyrir ofbeldi og glępi sem Žjóšverjar hefšu žurft aš žola af hįlfu gyšinga įsamt žvķ aš heišur Žżskalands og stolt ęšri kynstofnsins vęri ķ hśfi. Öll orš hinna viljugu herforingja uršu hvatningarorš, mešan orš žeirra sem möglušu og žótti ašgerširnar ekki sżna minnsta vott um hermennsku voru hunsuš.[15]

Moršin į gyšingum tóku į sig ašra mynd žegar daušasveitirnar hęttu aš drepa karlmenn eingöngu, og hófu aš myrša eiginkonur og börn sem gętu sóst eftir hefnd sķšar.[16]

  1. Ašferširnar žróast

Hęstrįšendur Žrišja rķkisins litu į moršin į gyšingum sem lokalausnina į gyšingavandamįlinu ķ Evrópu. Žó er greinilegt aš ķ upphafi var ferliš harla losaralegt og óskipulagt. Sagnfręšingum hefur ekki komiš saman um hver bar įbyrgš į öllum įkvöršunum en spjót žeirra flestra beinast aš Hitler sjįlfum sem var foringi rķkisins, ęšsti yfirmašur hersins og bar žvķ įbyrgš į öllum hernašarlegum ašgeršum.[17]

Nokkrir fręšimenn, ž.į m. žżski sagnfręšingurinn Martin Broszat, hafa efast um aš Hitler hafi nokkurn tķma gefiš skżra skipun um aš hefja ferliš sem sķšar varš žekkt sem helförin. Žaš hafi smįm saman žróast śt frį įšurnefndum ašgeršum įrin 1941 og 1942. Žessi nišurstaša byggir fremur į skorti į heimildum en raunverulegri vitneskju um hvaš geršist.[18] Ašrir hafa fullyrt aš Hitler hafi einungis gefiš fyrirskipun munnlega, öfugt viš lķknardrįpin ķ Žżskalandi, žar sem fyrirskipunin var skjalfest.[19]

Žegar litiš er į žróun helfararinnar, og ž.a.l. lokalausnarinnar, kemur ķ ljós aš eitt fjöldamorš leiddi af öšru. Moršin į fötlušum og žroskaheftum žżskum žegnum, sem voru aš mestu framkvęmd meš eiturgasi, voru upphafiš sem sannfęrši ęšstu menn Nasistaflokksins aš fjöldamorš vęru framkvęmanleg. Ašferširnar sem nasistar beittu voru breytilegar, ķ upphafi voru gyšingar jafnvel skotnir til bana į stašnum. Žeir sem gįtu unniš voru sendir rakleišis ķ fangabśšir eša ķ gyšingahverfin, žar sem hungursneyš, kuldi og sjśkdómar drógu flesta til dauša. Til eru dęmi um aš skotvopn hafi veriš notuš ķ fanga- og śtrżmingarbśšunum til aš flżta fyrir og skila įsęttanlegum įrangri, enda žótti gasiš ekki alltaf įreišanlegt. Óbreyttir žżskir borgarar virtust reišubśnir aš horfa framhjį eša jafnvel taka žįtt ķ moršum į saklausu fólki sem žeim hafši veriš talin trś um aš vęri „óęšra“.[20]

Himmler og flestir undirmenn hans įttušu sig į aš fljótlegra og gagnlegra vęri aš koma öllum gyšingum fyrir ķ sérvöldum bśšum utan Žżskalands. Žar gętu moršin gengiš hrašar fyrir sig, žar sem enginn kęmist į snošir um žau og aušveldara yrši aš leyna ašstęšum fanga innan veggja bśšanna. Óhętt er aš fullyrša aš žeir hafi viljaš leyna sannleikanum af ótta viš višbrögš žżsku žjóšarinnar og umheimsins.[21]

  1. Flutningar hefjast

Lķklegt er aš allar ašgeršir gegn gyšingum hafi žurft samžykki Hitlers, en honum var oršiš ljóst aš gangur strķšsins vęri smįm saman aš breytast til hins verra fyrir Žżskaland. Innrįsin ķ Sovétrķkin gekk illa og varla voru til nęgilega margar jįrnbrautarlestir til aš flytja bśnaš og gögn til eša frį vķglķnunni og enn sķšur fyrir allsherjarflutninga gyšinga austur į bóginn. Svęšin sem nasistar réšu yfir ķ austri voru hugsuš sem lķfsrżmi fyrir Žjóšverja (ž. Lebensraum) en jafnframt fyrir žjóšernishreinsanir enda voru sovéskir gyšingar drepnir žar žśsundum saman. Hitler taldi allar ašgeršir gegn žeim gyšingum sem eftir voru ķ Evrópu, hvort heldur sem viš vķglķnurnar eša fyrir aftan žęr, yršu aš bķša betri tķma žvķ ašgerširnar žóttu of įhęttusamar. Ķ nįmunda viš andstęšinga žżska herlišsins var hętta į aš upp kęmist um ofsóknir gegn gyšingum og įform um lokalausnina.

Ķ įgśst 1941, žegar fregnir bįrust af fyrirskipun Stalķns um flutning 600 žśsund sovéskra žegna af žżskum uppruna (e. Volga Germans) til Vestur-Sķberķu og Noršur-Kasakstans, skipti Hitler um skošun og įkvaš aš brottflutningur gyšinga austur hęfist um mišjan september. Erfitt er aš fullyrša hvort žessi įkvöršun Hitlers hafi veriš višbrögš viš ašgeršum Stalķns en ętla mį aš svo hafi veriš. Hitler hafši tališ grķšarlega naušsyn į flutningunum svo hęgt vęri aš taka endanlega į gyšingavandamįlinu, sem hefši setiš of lengi į hakanum. Frekari tafir į lokalausn gyšingavandamįlsins vęru óįsęttanlegar enda bęru gyšingar įbyrgš į strķšinu og skyldu nś sjį spįdóminn uppfylltan.[22]

Um mišjan september var tilkynnt aš gyšingar ķ tékknesku verndarrķkjunum Bęheimi og Męri skyldu tafarlaust fluttir austur į bóginn. Fyrsti įfangastašur žeirra myndi vera pólsku hérušin, sem höfšu veriš undir handarjašri nasista ķ rśm tvö įr, en eftirlifendur yršu fluttir lengra austur voriš eftir.

Sagnfręšingurinn Ian Kershaw viršist ekki vera sannfęršur um aš beint samhengi sé milli flutninga gyšinga austur og moršašgerša gagnvart žeim. Hann telur lķklegra aš einhvers konar vķxlverkun hafi įtt sér staš žar sem eitt leiddi af öšru uns örvęntingin hafi oršiš til aš ęšstu menn Nasistaflokksins gengu nįnast af göflunum varšandi drįpsašferšir sķšustu žrjś įr strķšsins. Kershaw segir heldur engar heimildir vera til um skipulagša įętlun varšandi žjóšarmorš į žessum tķma. Žrįtt fyrir žessi orš Kershaws mį ekki gleyma žvķ aš ašgeršir gegn gyšingum hófust af miklum krafti snemmsumars 1941, byggšar į spįdómsręšu Hitlers. Žeir sem žęr framkvęmdu vildu ólmir sanna sig og leggja lóš sķn į vogarskįlarnar viš aš žóknast Žrišja rķkinu og foringjanum. Eftir aš Hitlers veitti Heydrich heimild til „frišunar“ hertekinna héraša Sovétrķkjanna, fjölgaši moršunum į skömmum tķma og fjölmargir nasistaforingjar sżndu mikiš frumkvęši viš aš stemma stigu viš gyšingavandamįlinu į yfirrįšasvęšum sķnum. Eftir aš flutningar į gyšingum hófust austur į bóginn, gengu allar ašgeršir vonum framar fyrir Nasistaflokkinn en fjölmargra gyšinga beiš daušinn einn.[23] Opinber įętlun um algert žjóšarmorš įtti eftir aš lķta dagsins ljós innan fįrra mįnaša.

  1. Rįšstefnan ķ Wannsee

Žann 20. janśar 1942 voru margir af ęšstu forystumönnum Žrišja rķkisins samankomnir į rįšstefnu sem sķšan hefur veriš kennd viš fundarstašinn, Wannsee ķ śthverfi Berlķnar. Žar var samžykkt įętlun um lokalausnina į gyšingavandamįlinu. Rįšstefnan stóš stutt, hugsanlega ekki nema ķ 90 mķnśtur. Fjöldamoršin sem žegar voru hafin fengu į sig formlega mynd og samžykkt var įętlun um aš allir gyšingar ķ Žżskalandi, ķ žeim löndum sem hernumin höfšu veriš og jafnvel vķšar ķ įlfunni, skyldu fluttir til naušungarvinnu og ķ śtrżmingarbśšir ķ almenna stjórnunarumdęminu ķ Póllandi. Athygli vekur aš Hitler tók ekki žįtt ķ Wannsee-rįšstefnunni en vissi lķklega af henni.[24] Aš mati Ians Kershaws er žaš žó ekki öruggt, en foringinn hafši įréttaš orš sķn śr „spįdómsręšunni“ um örlög gyšinga nokkrum dögum fyrir rįšstefnuna.[25] Markmiš žeirra sem sóttu rįšstefnuna hefur aš öllum lķkindum veriš aš žóknast foringjanum; nś hafši leišin aš lokalausninni veriš mótuš. Ekki eru allir fręšimenn sammįla um efni Wannsee-rįšstefnunnar. Einn žeirra, žżski sagnfręšingurinn Ernst Nolte, gengur svo langt aš hafna tilvist hennar ķ bók sinni, Der europäische Bürgerkrieg, 1917–1945, en lķtur um leiš algerlega framhjį žvķ aš žįtttakendur rįšstefnunnar hafi stašfest aš žeir hafi veriš višstaddir og eins aš fundargeršir hennar séu til.[26] Žaš er harla merkilegt aš virtur sagnfręšingur skuli horfa framhjį slķkum heimildum um atburš sem įtti eftir aš hafa afgerandi įhrif į sögu helfararinnar og gera hana ķ raun opinbera.

Fyrstu śtrżmingarbśširnar voru ķ borginni Kulmhof ķ noršanveršu Póllandi žar sem fjölmargir sovéskir gyšingar dóu af völdum eiturgass og ašrir voru skotnir til bana. Ķ śtrżmingarbśšum į borš viš Treblinka var tekiš til viš notkun gasklefa sem žótti mikil framför. Himmler įkvaš aš breyta starfsheiti Auschwitz og Majdanek fangabśšanna ķ śtrżmingarbśšir, žar sem fįrra beiš annaš en skjótur daušdagi.[27] Ķ Auschwitz var hętt aš nota kolsżring eša koleinoxķš og tekiš aš nota blįsżru žess ķ staš.[28] Til marks um hversu skipulega var gengiš til verks er įętlaš aš um 75 til 80 af hundraši fórnarlamba helfararinnar hafi enn veriš į lķfi um mišjan mars 1942, en ellefu mįnušum sķšar hafi ašeins um fjóršungur žeirra enn veriš lķfs.[29] Fyrir įrslok 1942 töldu yfirmenn SS sveitanna sjįlfir aš um 4 milljónir gyšinga vęru lįtnar.[30]

Evrópskir gyšingar voru drepnir hvenęr sem fęri gafst ķ įlfunni į įrunum 1941 til 1945, į götum śti, ķ orrustum eša eftir žęr, viš leifturįrįsir, heima ķ gyšingahverfunum, ķ fanga- og śtrżmingarbśšum eša viš flutninginn ķ žęr. Žaš sżnir aš tilraun var gerš til aš lįta spįdóm Hitlers rętast, nógu margir voru tilbśnir aš žóknast foringjanum ķ verki.

  1. Efasemdarmennirnir

Til eru žeir sem fullyrt hafa aš helför nasista gegn gyšingum sé uppspuni frį rótum og hafi aldrei įtt sér staš. Žeir sem žannig tala afneita žvķ aš žjóšarmorš hafi veriš framiš į gyšingum ķ sķšari heimsstyrjöld og fullyrša aš saga helfararinnar sé samsęri gyšinga um aš gera hlut žeirra sem mestan į kostnaš annarra hópa sem fóru einnig illa śt śr strķšinu. Žeir benda į aš rķkisstjórn Žrišja rķkisins hafi alls ekki haft opinbera stefnu um śtrżmingu gyšinga, sem er ekki frįleitt, og aš tilgangurinn meš śtrżmingarbśšum og gasklefum hafi ekki veriš aš myrša gyšinga. Žeir segja mun fęrri gyšingar hafa lįtist en opinberlega hefur veriš haldiš fram og aš fleiri arķar en gyšingar hafi lįtist ķ śtrżmingarbśšum. Žau rök hafa einnig heyrst aš nasistar hefšu ekki haft tķma til aš myrša allan žennan fjölda fólks. Yfirleitt stangast nišurstöšur žeirra sem hafna helförinni į viš sagnfręšileg gögn og heimildir sem til eru, enda išulega byggšar į fyrirfram gefnum forsendum. Žó hafa žess hįttar rök veriš notuš ķ réttarhöldum yfir grunušum strķšsglępamönnum, t.d. Klaus Barbie, „slįtraranum frį Lyon“, en verjandi hans taldi engu meiri glęp aš senda gyšinga ķ gasklefa en aš berjast viš žjóšir eins og Vķetnama eša Palestķnumenn, sem vęru aš reyna aš losa sig undan erlendu valdi.[31]

Ernst Nolte telur rök žeirra sem hafna helförinni ekki alveg śt ķ blįinn og įstęšur žeirra oft viršingarveršar. Hann hefur haldiš žvķ fram aš įstęša žess aš daušasveitirnar myrtu fjölda gyšinga į austurvķgstöšvunum hafi veriš „fyrirbyggjandi öryggisrįšstöfun“ žvķ fjöldi gyšinga hafi tilheyrt andspyrnuhreyfingum į svęšinu. Žó alls ekki megi setja Nolte ķ hóp žeirra sem hafna helförinni alfariš, žótti bandarķska sagnfręšingnum Deboruh Lipstadt, höfundi bókarinnar Denying the Holocaust, einkar óžęgilegt aš svo virtur sagnfręšingur skyldi vera žessarar skošunar og taldi žaš gefa mįlstaš žeirra sem andmęltu helförinni byr undir bįša vęngi.[32] Eftir aš bók Lipstadt kom śt höfšaši breski rithöfundurinn David Irving meišyršamįl į hendur henni og śtgįfufélaginu žar sem hann hélt fram aš śtilokaš vęri aš milljónir gyšinga hefšu veriš myrtar ķ gasklefum né aš gyšingaofsóknir hefšu veriš skipulagšar. Hann fullyrti einnig aš śtrżmingarbśširnar ķ Auschwitz vęru sķšari tķma tilbśningur. Skemmst er frį žvķ aš segja aš Irving var „śrskuršašur afneitari Helfararinnar [sic], gyšingahatari og kynžįttahatari og sagšur vera nasistavinur, sem hefši falsaš söguna mįlstaš žeirra til framdrįttar“.[33]

  1. Óbreyttir borgarar – viljugir böšlar eša saklaus verkfęri?

Daniel Jonah Goldhagen, stjórnmįlafręšiprófessor viš Harvard, skrifaši afar umdeilda bók um helförina, Hitler“s Willing Executioners sem vakti žegar mikla athygli. Hann fullyrti aš ķ Žżskalandi hefši skapast sérstök gerš gyšingahaturs, sem hann kallaši „drįpskenndan gyšingafjandskap“ (e. eliminationist antisemitism). Žar hefšu nasistar oršiš herrar samfélags, gegnsżršu af fjandskap ķ garš gyšinga, sem gerši afar róttęka og öfgafulla leiš til upprętingar žeirra framkvęmanlega.[34]

Goldhagen hélt žvķ einnig fram aš žżskir gerendur helfararinnar, konur jafnt sem karlar, hafi komiš fram viš gyšinga į žann grimmilega, hrottalega og banvęna hįtt sem raun bar vitni, žvķ žaš žótti einfaldlega rétt og naušsynlegt. Sömuleišis hafi langvarandi, heiftarlegt og inngróiš hatur mikils meirihluta žżsku žjóšarinnar į gyšingum veriš įstęša löngunar aš losna viš žį śr samfélaginu meš öllum tiltękum rįšum. Meginžema bókarinnar var žvķ aš allir Žjóšverjar, hįir og lįgir, ungir sem aldnir, rķkir og fįtękir, vęru jafn sekir.

Hitler‘s Willing Executioners hlaut fįdęma vištökur hjį almenningi, einkum ķ Žżskalandi, en fręšimönnum fannst Goldhagen ganga of langt. Hann vęri of dómharšur ķ garš žżsku žjóšarinnar og liti framhjį įralöngum rannsóknum fręšimanna į helförinni til žess eins aš žjóna fyrirframgefinni hugmynd. Ian Kershaw og žżski sagnfręšingurinn Eberhard Jäckel fullyrtu aš bókin vęri léleg og bętti litlu sem engu viš skilning manna į upphafi helfararinnar.[35] Kershaw dró ķ efa nišurstöšu Goldhagens um aš ašstęšur ķ Žżskalandi hefšu veriš gerólķkar žeim sem annars stašar žekktust og sömuleišis vęri ólķklegt aš allir Žjóšverjar hefšu veriš gallharšir gyšingahatarar. Kershaw var žó žeirrar skošunar aš fręšimenn ęttu erfitt meš aš andmęla skrifum Goldhagens, enda vęru žau svo kraftmikil og tilfinningažrungin aš almennur lesandi gęti įlitiš fręšileg svör veikluleg, ósannfęrandi og bęru keim af réttlętingu į žvķ sem gerst hefši. Hann taldi jafnvel aš nż kynslóš tryši fręšimönnum sķšur žvķ haršari mótrök sem žeir kęmu meš.[36]

Sagnfręšingurinn David Bankier, sem fęddist ķ Žżskalandi en ólst upp ķ Ķsrael, segir aš moršin į gyšingum hafi skiliš eftir sig djśp ör ķ sįlum margra sem žurftu aš taka žįtt ķ žeim. Sektarkenndin hafi gert mörgum žeirra ómögulegt aš lifa ķ sįtt viš eigin samvisku, mešan fyrir ašra hafi žetta veriš „stórkostlegir tķmar“.[37] Svo viršist einnig vera aš ašferširnar viš moršin hafi fengiš į sig einhvers konar ógnvęnlegan ęvintżrablę lķkt og menn hafi ekki viljaš trśa žvķ sem raunverulega hafi gerst.[38] Žó mį fullyrša aš vitneskja um fjöldamoršin einskoršašist ekki viš hermenn, žvķ fjölmargir óbreyttir borgarar höfšu nęgja vitneskju um stefnu nasista til aš įtta sig į atburšarįsinni.

Ķ nóvember og desember įriš 1944 var hópur žżskra borgara ķ Aachen yfirheyršur af hįttsettum foringjum śr tólftu herdeild Bandarķkjahers. Mikil sektarkennd og vanlķšan vegna örlaga gyšinga var įberandi mešal hinna yfirheyršu, auk žess sem žeir višurkenndu aš mjög hefši veriš į žeim brotiš. Flestir höfšu heyrt sögusagnir af mešferšinni į gyšingum ķ Póllandi en virtust samt ekki geta horfst algerlega ķ augu viš sannleikann. Nįnast allir sögšu aš žaš hefšu veriš stęrstu mistök Hitlers aš rįšast gegn gyšingum og aš sökin vęri öll foringjans. Nokkrum mįnušum įšur hafši sįlfręšiherdeild Bandarķkjahers kynnst svipušum vitnisburšum, auk žess sem dulin og djśpstęš sektarkennd virtist hafa bśiš um sig vegna hegšunar žżska hersins, einkum į austurvķgstöšvunum og gagnvart gyšingum. Žjóšverjar bjuggust viš grimmilegri hefnd og voru tilbśnir aš sętta sig viš hana, en vonušu aš Bandarķkjamenn gętu haft hemil į ofsa žeirra sem kęmu til meš aš refsa žeim.[39]

  1. Lokaorš

Žegar Adolf Hitler įvarpaši žżska žingiš įriš 1939 og spįši śtrżmingu gyšinga, voru orš hans sögš ķ samfélagi sem var mjög litaš af gyšingaandśš – jafnvel hatri. Gyšingar voru taldir ganga erinda sósķalista og bolsévika, auk žess sem žeir voru įlitnir „óęšri“. Upp komu hugmyndir um aš eina leišin til aš leysa „gyšingavandamįliš“ vęri aš flytja žį til svęša vķšs fjarri Evrópu, en af žvķ varš ekki. Andśš gegn gyšingum ķ Žżskalandi jókst meš tķmanum og svo fór aš žeir voru śtilokašir frį įbyrgšarstöšum og samneyti viš arķa. Ķ kjölfar innrįsar Žjóšverja ķ Pólland og sķšar Sovétrķkin magnašist andśšin enn frekar og gefin voru leyfi til aš drepa gyšinga, hvar sem til žeirra nęšist, eša hneppa žį ķ fangavist. Engar heimildir viršast žó vera til um skipulagša įętlun um žjóšarmorš gyšinga framan af styrjöldinni. Morš og fangelsanir žeirra og annarra af „óęšri“ kynstofnum viršast hafa veriš fremur óskipulögš og sett ķ sjįlfvald hvers herforingja. Žaš var ekki fyrr en ķ kjölfar Wannsee-rįšstefnunnar snemma įrs 1942 aš śtrżmingarherferšin tók į sig opinbera mynd og varš aš skipulegri stefnu ķ įtt aš lokalausn „gyšingavandamįlsins“, algerri śtrżmingu ķ sérhönnušum bśšum. Žeir sem hafa hafnaš žvķ aš helförin hafi įtt sér staš, hśn hafi ekki veriš skipulögš eša aš mun fęrri gyšingar hafi lįtist en haldiš hefur veriš fram, hafa ekki fengiš mikinn mešbyr meš hugmyndum sķnum og byggja žęr į fįum sem engum heimildum. Žó hafa žeir nokkuš til sķns mįls um skipulagsleysi ašgeršanna, einkum į fyrstu tveimur įrum strķšsins.

            Margt bendir til aš fjöldi almennra borgara hafi vitaš af og tekiš žįtt ķ ofsóknum gegn gyšingum. Žaš lķtur śt fyrir aš žeir sem voru andvķgir ašgeršunum töldu sig ekki geta brugšist viš meš neinum hętti. Žvķ śtilokaši fólk raunveruleikann og reyndi aš halda įfram sķnu daglega lķfi. Fjölmargir voru ósammįla hugmyndum Hitlers og annarra nasista, sem héldu žvķ fram aš gyšingar og żmsir ašrir vęru af „óęšri“ kynstofnum, og ž.a.l. vęri ofbeldi gegn žeim og śtrżming réttlętanleg. Óttinn viš yfirvaldiš og eigin bana varš žó til žess aš fįir brugšust viš. Sagnfręšingar eins og Ian Kershaw hafa hafnaš hugmyndum Daniels Goldhagen um aš žżskt samfélag hafi veriš gegnsżrt „drįpskenndum gyšingafjandskap“, ašstęšur žar hafi ekki veriš ólķkar žeim sem žekktust um alla Evrópu. Styrjöldin og helförin höfšu hins vegar varanleg įhrif į žżskt samfélagiš, žar sem skömm, vanlķšan og samviskubit hlóšst upp ķ sįlarlķfi Žjóšverja. Žó tęp sjötķu įr séu lišin frį lokum sķšari heimsstyrjaldar er óvķst hvort žęr tilfinningar séu horfnar śr žżsku žjóšarsįlinni.

 

[1] Um hugmyndir fręšimannanna mį til dęmis lesa ķ bókum Galtons Hereditary Genius og English men of science: their nature and nurture sem komu śt į įrunum 1869 og 1874, einnig ķ bók Carrels L'Homme, cet inconnu sem kom śt į ensku įriš 1936 undir heitinu Man, the Unknown. Kenningar Haeckels eru sennilega hvergi skżrar settar fram en ķ bók hans Natürliche Schöpfungsgeschichte frį įrinu 1876. Ensk žżšing žeirrar bókar, The History of Creation, kom fyrst śt įriš 1876.

[2] Zweig, Stefan: Veröld sem var – sjįlfsęvisaga. Halldór J. Jónsson og Ingólfur Pįlmason žżddu. 3. śtgįfa. Reykjavķk, 2010, bls. 8.

[3] Gercke, Achim: „Die Lösung der Judenfrage“, Nationalsozialistische Monatshefte, 38. hefti (1933), bls. 195-197.

[4] von Leers, Johann: „Das ende der jüdischen Wanderung“, Nationalsozialistische Monatshefte, 38. hefti (1933), bls. 229-231.

[5] Kershaw, Ian : Hitler. London, 2009, bls. 469.

[6] Friedlander, Henry: The Origins of Nazi Genocide. From Euthanasia to the Final Solution. Chapel Hill, 1995, bls. 39.

[7] Kershaw: Hitler, bls. 508.

[8] Sama, bls. 669.

[9] Sama, bls. 518-519.

[10] Barbarossa var dulnefni yfir innrįs Žżskalands ķ Sovétrķkin, sem hófst 22. jśnķ 1941.

[11] Kershaw: Hitler, bls. 668-670.

[12] Sama, bls. 670-674.

[13] Sama, bls. 670-674.

[14] Sama, bls. 670-674.

[15] Sama, bls. 670-674.

[16] Sama, bls. 674-675.

[17] Friedlander: The Origins of Nazi Genocide, bls. 284.

[18] Jäckel, Eberhard: Hitler in history. Hanover NH, 1984, bls. 46.

[19] Friedlander: The Origins of Nazi Genocide, bls. 285.

[20] Sama, bls. 284.

[21] Sama, bls. 286.

[22] Kershaw: Hitler, bls. 684.

[23] Sama, bls. 687.

[24] Breitman, Richard: The Architect of Genocide: Himmler and The Final Solution. London, 2004, bls. 229-233.

[25] Kershaw: Hitler, bls. 696-697.

[26] Lipstadt: Denying the Holocaust. The Growing Assault on Truth and Memory. London, 1994, bls. 214.

[27] Friedlander: The Origins of Nazi Genocide, bls. 286-287.

[28] Koleinoxķš er baneitraš og binst aušveldlega viš rauškornin ķ blóšinu. Įstęšan er sś aš hemóglóbķnsameindir rauškornanna vilja frekar bindast CO en O2. Afleišingin er sś aš vefir og lķffęri lķkamans fį ekki nęgt sśrefni. Snertur af koleinoxķši getur valdiš höfušverk og sljóleika en ķ meira magni getur žaš orsakaš óafturkręfar heilaskemmdir og jafnvel dauša. (Dagur Snęr Sęvarsson: „Gęti ég fengiš aš vita žaš helsta um kolefni?“. Vķsindavefurinn 20.11.2007. http://visindavefur.is/?id=6917. Skošaš 14.02.2011)

„Tilraunir leiddu ķ ljós aš blįsżra (HCN) vęri „hentug“: Hśn er nefnilega brįšdrepandi žvķ aš ekki žarf nema um 50 grömm til aš myrša um 1000 manns. Hśn verkar fyrst į frumur ķ öndunarvegi fórnarlambanna og leišir oftast til žess aš žau kafna į fįum mķnśtum.“. (Pįll Björnsson: „Voru śtrżmingarbśšir nasista ķ seinni heimsstyrjöldinni allar utan Žżskalands?“. Vķsindavefurinn 20.3.2001. http://visindavefur.is/?id=1392. Skošaš 14.2.2011).

[29] Browning, Christopher R.: The Path to Genocide. Essays on Launching the Final Solution. Cambridge, 1992, bls. 169.

[30] Kershaw: Hitler, bls. 697.

[31] Lipstadt, Deborah: Denying the Holocaust, bls. 11.

[32] Lipstadt: Denying the Holocaust, bls. 214.

[33] Morgunblašiš 12. aprķl 2000, bls. 30.

[34] Goldhagen, Daniel Jonah: Hitler‘s Willing Executioners. Ordinary Germans and the Holocaust. London, 1996, bls. 23.

[35] Kershaw, Ian: The Nazi dictatorship: Problems and Perspectives of Interpretation. London, 2000, bls. 255.

[36] Sama, bls. 257.

[37] Bankier, David: „German public awareness of the final solution“. The Final Solution. Origins and Implementation. Ritstjóri David Cesarini. London, 1994, bls. 215.

[38] Sama, bls. 216.

[39] Sama, bls. 216.

Bloggfęrslan er alfariš į įbyrgš skrifanda en endurspeglar ekki į neinn hįtt skošanir eša afstöšu mbl.is, og Morgunblašsins.


mbl.is 70 įr frį frelsun Auschwitz
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband