Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2013

Žrķtugasti įrgangur tķmaritsins Sagna vęntanlegur

http://www.youtube.com/watch?v=x8cB5LCiyr4

Nś styttist óšum ķ aš žrķtugasti įrgangur Sagna komi śt. Ķ raun mį segja aš nśverandi ritstjórn hafi ręnt umboši til śtgįfunnar, en žaš žurfti til aš blašiš mętti koma śt. Segja mį jafnframt aš ritstjórnin hafi veriš svolķtiš anarkķsk en eiginleg ritstjórnarstefna var ekki fyrir hendi heldur var lagt kapp į aš blašinu skyldi vera komiš śt og óheillažróun sķšustu įra snśiš viš. Žó var aš sjįlfsögšu lögš mikil įhersla į vönduš vinnubrögš ķ hvķvetna, jafnt hvaš efnistök og śtlit ritsins įhręrir. Žaš er žvķ von ritstjórnar aš greinarnar sem ķ žvķ birtast endurspegli aš einhverju leyti įhugasviš nemenda viš sagnfręšina ķ HĶ:

„Fyrir Ķslendinga var Ólympķusigur fjarlęgur draumur, en eins og margir fręšimenn hafa bent į eru ķžróttir vettvangur fyrir pólitķk, valdabarįttu og tękifęri til aš koma pólitķskum skilabošum į framfęri."

„Menn įlitu aš betur menntuš žjóš myndi nį betri įrangri ķ aš nżta žį möguleika sem Ķsland ętti kost į."

„Annaš sem einungis fęst ķ sveitinni er hin lķkamlega vinna. Hśn eflir skilning į žvķ aš vinna śtheimtir bęši kunnįttu og žekkingu žess sem innir hana af hendi, og hśn eykur einnig samhyggš meš žeim stéttum sem strita fyrir brauši sķnu."

„Hjartaknśsarinn ķrski, Johnny Logan, tók fyrstu skrefin ķ įtt aš krżningu sinni sem konungur Evrópusöngvakeppninnar meš sigurlaginu What‘s Another Year. Ķslendingar vöktu heimsathygli sumariš 1980, žegar žeir kusu sér konu sem forseta; Vigdķs Finnbogadóttir leikhśsstjóri hlaut 33,8% atkvęša og skaut žar meš žremur landsžekktum karlmönnum ref fyrir rass."

„Hér voru engar borgir, ekkert hįskólasamfélag eša markašur fyrir ódżrar pappķrsbękur. Ķsland var bęndasamfélag įn borgarmyndunar, hér var ekki blómlegt višskiptalķf eša fjölmenn stétt menntamanna."

„Žótt ekki sé hęgt aš alhęfa um aš allar konur žessa tķma hafi reitt sig jafnmikiš į skošanir karlmannanna sem žęr litu upp til er engu aš sķšur įhugavert aš 27 įra kona sem hugši aš hjónabandi hafi byggt žį įkvöršun sķna į įliti bróšur sķns."

„Žar hefšu nasistar oršiš herrar samfélags, gegnsżršu af fjandskap ķ garš gyšinga, sem gerši afar róttęka og öfgafulla leiš til upprętingar žeirra framkvęmanlega."

„Var lķfsmįti žeirra leiš til aš ögra hinum hefšbundnu gildum samfélagsins eša voru žetta bara ungar stślkur aš njóta lķfsins og klęša sig eftir nżjustu tķsku? Dreymdi žęr um ęšri menntun og starfsframa, eša um huggulegan eiginmann og börn?"

„Hśn sį varla handa sinna skil og hręddist allan tķman aš hśn myndi fara śt ķ Kįlfslękinn og drukkna, žvķ hann var svo djśpur. Hśn baš bęnirnar sķnar ķ sķfellu ķ huganum og žurrkaši tįrin sem runnu nišur kinnarnar. Kjarkurinn var ekki mikill eftir en hśn gafst ekki upp og baršist įfram ķ hrķšinni."

„Minna mętti suma stjórmįlamenn nśtķmans į aš żmsar žęr framfarir og breytingar sem uršu į ķslensku samfélagi fyrri alda komu aš utan."

„Aristókratar deila ekki um konur. Til žess virša žeir hvorn annan of mikiš. En žaš voru ekki ašeins karlmenn sem žurftu aš laga sig aš hugsjónum riddaramennskunnar. Konur uršu einnig aš temja sér įkvešna félagslega hegšun til aš hin aristókratķska hjónabandspólitķk gengi upp."

„[Hann] ... mun hafa litiš žannig į, aš nś vęri tękifęri til aš sżna žaš, aš kommśnistar skörušu fram śr öšrum ķ stjórnsemi, fyrirhyggju og öšrum mannkostum, žeim er alžżšunni gęti oršiš aš liši, og skar hann žvķ herör upp um gjörvalt landiš og kallaši til sķn sinn rauša her. Voru žar kommśnistar saman komnir śr öllum landsfjóršungum ..."

„Žaš var žó meira en andśš į einręši sem leiddi til žessara višbragša į Ķslandi. Eins og Žjóšviljinn benti réttilega į ķ upphafi strķšsins, hafši almenningur ekki tekiš jafn skżra samśšarafstöšu til žeirra žjóša sem žegar höfšu oršiš Žżskalandi og Sovétrķkjunum aš brįš."

„Undir lok aldarinnar völdu börn sér hinsvegar oftar bśninga meš skķrskotun til eitthvers hręšilegs og ógnvekjandi, lķklegast vegna įhrifa frį afžreyingarmišlum. Norna-, vampķru- og Frankensteinbśningar voru algengastir, aš ógleymdri hinni sķvinsęlu Scream-grķmu."

„En žrįtt fyrir fįtęklega myndlist į Bessastöšum skorti ekkert į aš lögš vęri stund į heimsbókmenntir žvķ mešfram skólastarfi vann fašir hans aš žżšingum einhverra mikilvęgustu fornbókmenntaverka allra tķma; kvišur Hómers, Ilionskvišu og Odisseyfskvišu."

„Höfundur greinarinnar undrast ekki aš žessi trś hafi veriš rķkjandi ķ landinu „į mešal fįfróšrar alžżšu,"  žvķ margar misheppnašar tilraunir höfšu veriš geršar."

Žetta er ašeins brot af žvķ sem birtast mun ķ veglegri žrķtugustu śtgįfu Sagna sem vęntanleg er innan mjög skamms. Žeir sem vilja vita meira ęttu aš hafa hrašar hendur og senda tölvupóst į

mth39@hi.is - upplagiš veršur takmarkaš!


HVAR VORU LANDSMĘŠURNAR? Hlutverk og staša kvenna ķ amerķsku byltingunni

Žó konur séu og hafi veriš um helmingur mannkyns hafa žęr fram į seinustu įr veriš aukaleikarar į sviši sögunnar. Löngum var  sagan skrifuš um sigursęla hershöfšingja, konunga og keisara sem oftast  voru karlkyns. Helsta gagnrżni į sagnfręši fyrri tķma er einmitt skortur į konum žó žaš vęri jafnvel tališ aš sį skortur stafaši af žvķ aš žęr hefšu gert svo fįtt.[1]  Smįm saman efldist ritun sögu kvenna sem er talin eiga sér žrjś blómaskeiš, žaš tilžrifamesta hófst į sjöunda įratug sķšustu aldar meš tilkomu kvennahreyfinga vķša um veröld. Kvennasagan hefur žróast ķ žį įtt aš fjalla um samskipti beggja kynja ķ félagslegu samhengi, er oršin kynjasaga. Nżjar įherslur ķ söguritun, meš įherslu į hversdagslķfiš, hiš einstaka og persónulega, hafa dregiš konur fram śr skśmaskotum sögunnar.[2]  Einstaklingar śr minnihlutahópum hafa oršiš sżnilegir og mikilvęgir sem višfang sögunnar og ekki sķšur sem starfandi sagnfręšingar.[3]  Fyrsta blómaskeiš kvennasögu var um og eftir frönsku stjórnarbyltinguna en hér veršur skošuš staša kvenna ķ ašdraganda og eftirmįlum annarar byltingar, fįum įrum fyrr,  žeirrar amerķsku.  Allmiklar breytingar uršu hugarfarslega, į sviši stjórnarfars og menningar en žaš er ekki fyrr en į sķšari įrum sem žįttur kvenna hefur veriš skošašur markvisst. Hvernig var staša kvenna ķ nżlendum Breta fyrir, eftir og į mešan į amerķsku byltingunni stóš?

Žeir sem undirritušu sjįlfstęšisyfirlżsingu og sömdu stjórnarskrį Bandarķkjanna hafa veriš nefndir landsfešur Bandarķkjanna en hvar voru landsmęšurnar?

II

Į įtjįndu öld var veröldin aš breytast, į annan bóginn hallęri og farsóttir en samtķmis glitti ķ birtu upplżsingarinnar. Upplżsingin varš til žess aš hugsušir og framkvęmdamenn sannfęršust um aš vķsindin gętu śtskżrt lögmįl heimsins og ekki sķst aš mannkyniš gęti stjórnaš og rįšiš eigin örlögum. Tališ var aš hęgt vęri aš upplżsa fólk og fręša um aš örlögin vęru ekki fyrirfram įkvešin af gušlegri forsjón heldur gęti hver og einn skapaš sķna eigin framtķš.  Framfaratrś upplżsingarinnar įsamt hugmyndum tengdum nįttśrurétti auk kröfunnar um frelsi og jafnrétti allra skóp grundvöllinn fyrir frönsku byltingunni og ekki sķšur žeirri amerķsku.

            Nżlendur Breta voru oršnar mjög sjįlfstęšar um stjórnarmįlefni sķn žegar um mišja įtjįndu öld meš mjög sveigjanlegt pólķtķskt kerfi sem tiltölulega stórir hópar fólks tóku žįtt ķ.[4] Meš afar mikilli einföldun mį segja aš įralangar deilur viš Breta um skattheimtu og stjórnskipan hafi valdiš žvķ aš nżlendubśar risu upp, geršu byltingu sem lauk meš stofnun lżšveldis og tilurš stjórnarskrįr sem samin var af hópi (vel stęšra) hvķtra karlmanna. Žessir karlmenn litu į sig sem fulltrśa allra en hverjir voru žessir allir?   Žegar  réttindi til handa öllum voru tryggš ķ öndveršu rķkti sį skilningur aš ekki vęri įtt viš konur, ekki eignalausa, ekki indķįna, svarta menn né ašra minnihlutahópa. Allir voru einfaldlega hvķtir karlmenn į tilteknum aldri sem įttu eignir.  Smįtt og smįtt  hefur mengiš allir  stękkaš mjög mikiš.  Hugmyndin um réttindi allra segir kvennasögufręšingurinn Joan Wallach Scott aš hafi oršiš til žess aš amerķskir karlar jafnt og konur hafi séš fyrir sér fullkomiš, samhuga, jafnréttissamfélag[5] og Linda Kerber, sagnfręšingur telur aš hugmyndin hefši veriš aš skapa samfélag, sem allir fulloršnir einstaklingar ęttu aš taka žįtt ķ aš móta.[6] Į įtjįndu öld hafši oršiš mikil fólksfjölgun ķ nżlendunum, hlutfall karla og kvenna hafši jafnast, ę fleiri ķbśar voru af öšrum uppruna en enskum og borgarmenningu hafši vaxiš fiskur um hrygg. Fjölskyldan var mög mikilvęg eining ķ nżlendendunum.[7] Eftir 1775 varš sś hugarfarsbreyting aš nżlendubśar hęttu lķta į sig sem žegna Bretakonungs og uršu žess ķ staš borgarar ķ lżšveldi, en hvaš žżddi žaš?

            Kvenfrelsishreyfingar hafa sótt réttlętingu sķna ķ hugmyndir upplżsingartķmans um frelsi og jafnrétti allra manna[8]. Įšurnefnd skilgreining į öllum, sem nįši til hvķtra, menntašra, efnašra karlmanna hefur mótaš sjįlfsmynd žjóša, sem aftur hafši įhrif į žjóšernislega sjįlfsmynd kvenna įn žess beinlķnis aš eiga viš um žęr[9] sem Joan Scott segir aš sé žó ekki nįttśrulögmįl.[10]  Samkvęmt kenningum Nira Yuval-Davis hafa žjóšernislegar hugmyndir um konur meš móšurhlutverkiš aš gera, varšveislu menningararfsins og varšstöšu um žjóšlegt sišferši og hefšir. Sömuleišis aš konum hafi boriš aš styšja karlmenn ķ barįttu sinni en aš ekki standa ķ henni sjįlfar.[11] Žetta rķmar viš žaš sem franski kvennasögufręšingurinn Dominique Godineau hefur skrifaš um konu lżšveldisins,  sem įtti aš hafa žaš örlįta hlutverk aš vera móšir sem skyldi aš byltingu lokinni ala upp synina og višhalda sišavendni žjóšarinnar.[12]  Fleiri skrif stašfesta žį skošun og jafnframt aš ķ kjölfar amerķsku byltingarinnar hafi mótast skilningur į hver vęri višeigandi hegšun karla og kvenna, en hugmyndafręši lżšveldisins gerši ekki rįš fyrir breytingum į žessu hlutverki kvenna.[13] Bandarķski sagnfręšingurinn Betty Wood segir aš borgaralegar skyldur konunnar hafi legiš ķ žvķ aš hafa góš įhrif į eiginmann sinn og syni, henni bęri aš sjį til žess aš žeir yršu vķsir, dyggšugir, réttlįtir og góšir menn.[14] Įriš 1785 kom śt bęklingurinn Women invited to war  eftir óžekktan höfund sem kallaši sig „Daughter of America", sem bergmįlaši žetta.[15] Hin žekkta enska kvenréttindakona Mary Wollstonecraft spurši į móti hvernig nokkur gęti veriš örlįtur sem ekkert ętti sjįlfur eša sišlegur įn žess aš vera frjįls.[16]

Ķ nśtķma sagnfręši hafa menn séš aš  hlutverk kvenna hafi veriš aš starfa innan einkasvišsins, en žęr hafi lķtiš lįtiš fyrir sér fara į žvķ opinbera.[17]  Karlmennskan var fyrirferšarmeiri  į opinbera svišinu og öšlašist merkingu sķna meš žvķ aš vera andstaša žess kvenlega. Karl- og heišursmennsku var stillt upp ķ Noršur Amerķku sem andstęšum kvenlegra eiginda og jafnvel vansęmdar, sem skapaši ójöfn valdatengsl og -stöšu.[18]  Konur ķ nżlendunum vestanhafs munu almennt ekki hafa tekiš opinberan žįtt ķ pólķtķsku lķfi į įtjįndu öld[19] en žęr voru ötulir žįtttakendur ķ żmsum trśarhópum.[20]  Žó voru žęr alls ekki įhugalausar um stjórnmįl, žvert į móti.[21]  Hinir svoköllušu Sons of Liberty, sem var leynilegur andspyrnuhópur kaupmanna og menntamanna ķ nżlendunum, hvöttu konur žegar įriš 1765 til aš hętta aš drekka innflutt te, og jafnvel til aš bśa sjįlfar til fatnaš og fleira sem ella vęri keypt innflutt. Linda K. Kerber tekur undir žetta, aš žaš hafi veriš tališ hlutverk kvenna aš snišganga innfluttar, breskar, vörur.[22] Žessu er Betty Wood sammįla og segir aš mikilvęgi žessarar žįtttöku kvenna hafi veriš ljóst žeim karlmönnum sem böršust fyrir frelsi Amerķku.[23] Konur komu saman į heimilum sķnum, žar sem žęr drukku kaffi frekar en te, prjónušu eša ófu og héldu žannig afskiptum sķnum af byltingunni į einkasvišinu, litlu virtist skipta hvar ķ viršingarstiga žjóšfélagsins žęr voru. Konur ķ Noršur Amerķku munu aš mestu leyti hafa unniš aš hinu sameiginlega markmiši, einar eša ķ litlum hópum. Žegar vopnuš įtök brutust loks śt milli Amerķkumanna og Breta, sįu margar konur einar um rekstur sveitabżla og fyrirtękja bęnda sinna mešan žeir böršust į vķgvellinum.

Dominique Godineau heldur fram aš žó allmargar konur hafi tjįš sig opinberlega um byltinguna hafi stušningurinn viš hana oftar veriš meš einstaklingsbundnari hętti; žęr voru uppljóstrarar, hjśkrunarkonur, eldabuskur eša žvottakonur og margar keyptu svokölluš strķšsskuldabréf (e. War Bonds).[24] Žau višskipti fóru ekki alltaf vel eins og frįsögn gamallar konu sem hafši keypt slķk bréf af New Jersey rķki sżnir, en hśn fékk ekki greidda vexti af žvķ į grundvelli žess aš hśn bjó ekki lengur ķ sama rķki žegar frelsisstrķšinu lauk.[25]  Dominique Godineau fullyršir aš eina samvinnuverkefniš sem konur tóku aš sér ķ byltingunni hafi veriš peningasöfnun fyrir hermenn sem eiginkonur stjórnmįlamanna ķ félagsskap nefndum Philadelphia Ladies Association, stóšu fyrir. Linda K. Kerber er ekki alveg į sama mįli og nefnir nokkur atriši sem sżna aš konur hafi sżnt hug sinn opinberlega gagnvart byltingunni, žar į mešal meš žįtttöku ķ mótmęlum į götum śti.[26]  Hśn segir einnig aš byltingin hafi haft mikil įhrif į félagsleg tengsl eiginmanna og -kvenna, hśn hafi breytt miklu um stigveldisskiptingu milli kynjanna. Sömuleišis hafi mun meiri fjöldi kvenna veriš į vķgvöllunum sjįlfum en ętlaš hefur veriš, aš žęr hafi reynt aš koma aš gagni hvar sem žaš var mögulegt. Aš sögn Kerber fylgdu konurnar, sem oft voru blįfįtękar,  išulega hersveitum manna sem žęr įttu ķ samböndum viš, žó helstu forystumenn hersins vęru  fremur andvķgir žvķ. Undir lok byltingarinnar munu konur tengdar hernum hafa veriš oršnar ein į móti hverjum fimmtįn karlmönnum.[27]  Til eru fjölmargar sögur af konum sem dulbjuggu sig sem karlmenn til aš geta tekiš žįtt ķ bardögum, en ekki er rśm til aš rekja žęr hér.

III

Žó Abigail Adams, eiginkona Johns Adams sé sennilega ein fręgasta kona byltingartķmans ķ Noršur Amerķku, var hśn į žeim tķma ašeins žekkt ķ tiltölulega stórum en mjög lokušum hópi. Hśn skrifašist reglulega į viš mann sinn, var meš gott pólķtķskt nef og var eldsnögg aš įtta sig į stöšu mįla.[28]  Bréf hennar voru aš mati Dominique Godineau stundum meš femķniskum undirtóni, eins og žegar hśn eitt sinn varaši mann sinn viš žvķ aš gleyma konum Amerķku viš setningu stjórnlaga, ella gęti žjóšin įtt į hęttu aš standa frammi fyrir byltingu kvenna.[29] Žaš fylgdi ekki sögunni hvaša įhrif žessi skrif höfšu į manninn sem sķšar varš annar forseti Bandarķkjanna, en kvenna og sérstakra réttinda žeirra er hvergi getiš ķ stjórnarskrįnni, né višbótum hennar frį 1789. Žar er ašeins fjallaš um einstaklinga og almenning.  Giftar konur mįttu ekki sjįlfar eiga eignir og jafnvel žó mikil įhersla vęri lögš į  jafnrétti og einstaklingsfrelsi žótti ekki hęfa aš konur fengju kosningarétt, žvķ žaš vęri eins og aš veita eiginmönnum žeirra rétt yfir tveimur  atkvęšum.[30] Betty Wood telur aš žó byltingin hafi hvatt til endurmats į stöšu kvenna hafi engar stórkostlegar breytingar oršiš į lķfi žeirra fyrstu įrin eftir hana.[31] Margir umbótamenn hvöttu konur til aš mennta sig, fyrst og fremst til aš geta ališ börnin sķn almennilega upp.[32] Žó ruddust fram į ritvöllinn konur eins og Judith Sargent Murray sem vildi sjį ungar konur skapa nżtt tķmabil ķ sögu žeirra, hśn vildi aš konur menntušu sig, sķn vegna, en létu sér ekki nęgja aš bķša eftir draumaprinsinum og öryggi hjónasęngurinnar.[33]

Žó amerķskar konur hefšu ekki bein afskipti af stjórnmįlafélögum fullnęgšu žęr félagsžörf sinni meš stofnun żmis konar lķknarfélaga, sem oft voru tengd kirkjum og trśfélögum. Žar fengu konur tękifęri til aš vinna margskonar góšverk, mešal annars til ašstošar ekkjum og munašarlausum, ķ mun meira męli en įšur hafši žekkst.   Žessi žįtttaka kvenna ķ kirkjulegu starfi įtti sķšar eftir aš hafa įhrif innkomu žeirra į sviš stjórnmįlaumręšunnar ķ Bandarķkjunum. Žar meš hófu žęr innreiš sķna į opinbera svišiš.  

Lokaorš

Į stuttum tķma breyttist staša Amerķkumanna śr žvķ aš vera žegnar bresku krśnunnar yfir ķ aš vera borgarar hins nżja lżšveldis.  Hugtakiš borgari hélst samt kynbundiš um hrķš, žó mögulegum borgararétti kvenna vęri fagnaš ķ ašra röndina var djśpstętt vantraust gegn honum į hinn bóginn.   Žvķ er óhętt aš fullyrša aš žó aš atburširnir ķ Amerķku į seinni hluta 18. aldar séu svo sannarlega bylting sem margar konur tóku žįtt ķ af heilum hug, breyttu žeir ekki miklu til skamms tķma fyrir žorra kvenna.  Fjölmargar konur komu viš sögu byltingarinnar, opinberlega og į einkasvišinu, meš skrifum, ręšuhöldum og mótmęlagöngum. Ašrar létu sér nęgja aš snišganga breskar vörur og kaupa strķšsskuldabréf mešan allnokkrar gengu hreinlega til lišs viš byltingarherinn. Žegar frišur komst į varš einfaldlega ekki plįss fyrir róstursama kvenmenn ķ lżšveldinu, žęr konur sem höfšu haft sig ķ frammi į mešan óróinn varši uršu aš hverfa aftur til žess aš vera gjafmildar og sišavandar eiginkonur og męšur. Smįm saman fikrušu amerķskar konur sig inn į sviš stjórnmįlanna ķ gegnum trś- og lķknarfélög żmis konar en verkefni framtķšarinnar var aš gera róttękari breytingar.


[1] Sheila Rowbotham, Hidden from History, bls. xvi.

[2] Duby og Perrot, „Writing the History of Women", bls.ix-x.

[3] Joan Wallach Scott, Gender and the Politics of History, bls. 179.

[4] Jack P. Greene, „The Preconditions of the American Revolution, bls. 48-49.

[5] Joan Wallach Scott, Gender and the Politics of History, bls. 214.

[6] Linda K. Kerber, „The Revolution and Women“s Rights", bls. 298.

[7] Robert V. Wells, „Population and family in early America", bls. 40-48.

[8] Sigrķšur Matthķasdóttir, „Hin svokallaša žjóš", bls. 421.

[9] Sigrķšur Matthķasdóttir, „Hin svokallaša žjóš", bls. 423.

[10] Joan Wallach Scott, Gender and the Politics of History, bls. 425.

[11] Sigrķšur Matthķasdóttir, „Hin svokallaša žjóš", bls. 423.

[12] Dominique Godineau, „Daughters of Liberty and Revolutionary Citizens", bls. 28-29.

[13] Linda K. Kerber, „The Revolution and Women“s Rights", bls. 304.

[14] Betty Wood, „The impact of the Revolution on the role, status, and experience of women", bls. 407.

[15] Linda K. Kerber, „The Revolution and Women“s Rights", bls. 301.

[16] Linda K. Kerber, „The Revolution and Women“s Rights", bls. 303.

[17] Sigrķšur Matthķasdóttir, „Hin svokallaša žjóš", bls. 424.

[18] Joan Wallach Scott, Gender and the Politics of History, bls. 425 og Linda K. Kerber, „The Revolution and Women“s Rights", bls. 302.

[19] Linda K. Kerber, „The Revolution and Women“s Rights", bls. 298.

[20] Dominique Godineau , „Daughters of Liberty and Revolutionary Citizens", bls. 22.

[21] Betty Wood, „The impact of the Revolution on the role, status, and experience of women", bls. 403.

[22] Linda K. Kerber, „The Revolution and Women“s Rights", bls. 298.

[23] Betty Wood, „The impact of the Revolution on the role, status, and experience of women", bls. 405.

[24] Dominique Godineau , „Daughters of Liberty and Revolutionary Citizens", bls. 23.

[25] Rachel Wells, „I have Don as much to Carrey on the Warr as maney ...", bls. 88-89.

[26] Linda K. Kerber, „The Revolution and Women“s Rights", bls. 299-300.

[27] Linda K. Kerber, „The Revolution and Women“s Rights", bls. 296-297.

[28] Linda K. Kerber, „The Republican Mother",  bls. 91.

[29] Dominique Godineau , „Daughters of Liberty and Revolutionary Citizens", bls. 23.

[30] Linda K. Kerber, „The Republican Mother", bls. 90.

[31] Betty Wood, „The impact of the Revolution on the role, status, and experience of women", bls. 399.

[32] Robert V. Wells, „Population and family in early America", bls. 50.

[33] Dominique Godineau , „Daughters of Liberty and Revolutionary Citizens", bls. 27.


Hvenęr hófst kalda strķšiš?

Sķšari heimsstyrjöldinni lauk įriš 1945 eftir aš bandamenn unnu fullnašarsigur į Žjóšverjum og Japönum. Įšur en styrjöldinni lauk mįtti sjį aš veröldin var aš breytast. Tvö nż stórveldi, Bandarķkin og Sovétrķkin, uršu til. Eldri stórveldi Evrópu stóšu į braušfótum eftir hildarleikinn mikla og veröldin skiptist skyndilega ķ tvennt milli rķkjanna sem įšur höfšu barist viš sameiginlega óvini. Grķšarlegar andstęšur į auši, hugmyndafręši og stjórnarformi hinna nżju stórvelda hlutu aš kalla į gerbreyttan heim. Enda fór svo aš įratugina eftir sķšari heimsstyrjöldina geisaši strķš milli stórveldanna, strķš sem įtti engan sinn lķka ķ veraldarsögunni žvķ žau hįšu ekki eina einustu orrustu sķn į milli, žó žau vķgbyggjust af kappi. Strķšsįstand žetta hefur veriš nefnt kalda strķšiš. Sagnfręšingar hafa löngum reynt aš greina upphaf og orsakir kalda strķšsins og eru hvergi nęrri  sammįla. Fręšimenn hafa leitaš orsaka kalda strķšsins ķ įšur nefndum andstęšum, einnig ķ valdatómarśminu sem myndašist viš ósigur Žjóšverja ķ heimsstyrjöldinni og ķ žeirri stašreynd aš Bandarķkjamenn einir bjuggu ķ upphafi yfir strķšstólinu ógurlega, kjarnorkusprengjunni. Pólķtķsk deilumįl tengd framtķš Žżskalands, Póllands og annarra rķkja Austur-Evrópu höfšu mikil įhrif į samskipti stórveldanna. Nokkrir lykilatburšir hafa einnig veriš nefndir sem upphafspunktar kalda strķšsins, hver žeirra markar skref aš žvķ įstandi sem varši ķ veröldinni ķ hįlfa öld. Er einn žeirra öšrum mikilvęgari ķ aš įkvarša hvenęr kalda strķšiš hófst?

TVĘR RĮŠSTEFNUR, YALTA OG POTSDAM

Skömmu įšur en sķšari heimsstyrjöldinni lauk höfšu leištogar bandamanna, Winston Churchill forsętisrįšherra Breta, Franklin D. Roosevelt forseti Bandarķkjanna og Josep Stalķn leištogi Sovétrķkjanna, komiš saman ķ Yalta-borg į Krķmskaga, til aš įkveša framtķš strķšshrjįšrar Evrópu. Fullyrša mį aš į rįšstefnunni hafi žjóširnar įkvešiš yfirrįš hinna herteknu landsvęša, en sovéski herinn var žegar bśinn aš nį yfirrįšum yfir stęrstum hluta Austur-Evrópu. Žaš mį velta fyrir sér hvort vantraust milli stórveldanna hafi rķkt fyrir rįšstefnuna eša hafi skapast strax ķ kjölfar hennar. Bandarķskum embęttismönnum varš seinna tķšrętt um brot Sovétmanna į samkomulagi žvķ sem gert hafši veriš ķ Yalta. Žeir töldu sig hafa haft vilyrši  fyrir žvķ aš lżšręšislega kjörnar rķkisstjórnir tękju viš völdum ķ rķkjum Austur-Evrópu. Žrįtt fyrir aš hafa lofaš višsemjendum sķnum aš efna til kosninga ķ rķkjunum hafi Stalķn alls ekki ętlaš sér žaš, en žess ķ staš séš sér leik į borši aš fęra landamęri Sovétrķkjanna mörg hundruš kķlómetra til vesturs. Bandarķski sagnfręšingurinn John Lewis Gaddis, sem hefur rannsakaš kalda strķšiš gaumgęfilega, hefur haldiš žvķ fram aš vegna samspils landfręšilegra og stjórnmįlalegra andstęšna ķ hugmyndaheimi stórveldanna hafi žau žegar veriš komin ķ hįr saman fyrir lok sķšari heimsstyrjaldarinnar.

Nśningur milli stórveldanna jókst jafnvel enn frekar eftir aš Potsdam rįšstefnunni lauk ķ įgśst 1945, žar sem ekki tókst aš įkvarša sameiginlega lausn į hernįmsįętlun gagnvart sigrušu Žżskalandi, sem lyktaši meš žvķ aš til uršu tvö žżsk rķki, Vestur- og Austur-Žżskaland.

Einn helsti kenningasmišur breska kommśnistaflokksins um įrabil, blašamašurinn Palme Dutt hélt žvķ fram aš žaš hefšu veriš rof Breta og Bandarķkjamanna į Yalta og Potsdam samningunum en ekki ķmynduš stefnubreyting ķ pólitķk Sovétrķkjanna sem vęru įstęša erfišleika žeirra sem stešjušu aš eftir lok sķšari heimsstyrjaldar. Hann hélt žvķ enda fram aš samningar sem geršir voru žar hafi markaš žį leiš sem yrši aš fara „til žess aš tryggja frišinn og lżšręšiš." Įstęšurnar sagši hann vera žęr aš žau vęru voldugustu aušvaldsrķki veraldarinnar og aš hernašarlega vęri Bretland oršiš hįš Bandarķkjunum. Dutt hélt žvķ fram aš śtženslustefna Bandarķkjanna vęri fremur beint gegn breska heimsveldinu en Sovétrķkjunum. Orš Dutts lżsa óneitanlega vel žvķ andrśmi sem rķkti milli sigurvegara sķšari heimsstyrjaldarinnar, nįnast strax aš henni lokinni.

LANGA SĶMSKEYTIŠ

220px-KennanUngur stjórnarendreki ķ bandarķska sendirįšinu ķ Moskvu, George F. Kennan aš nafni, sendi įtta žśsund orša sķmskeyti til utanrķkisrįšuneytisins bandarķska ķ febrśar įriš 1946, žar sem hann greindi stefnu Kremlverja og hvernig Bandarķkjunum vęri best aš bregšast viš henni. Hann spįši ķ raun fyrir um hvernig andstęšar fylkingar austur og vesturs myndu skipa sér į nęstu įrum. Ķ skeytinu hvatti Kennan til aš śtženslustefnu Sovétrķkjanna yrši haldiš ķ skefjum meš haršri og įkvešinni innilokunarstefnu (e. containment). Skeytiš fjallar žvķ  ķ meginatrišum um utanrķkisstefnu Bandarķkjastjórnar og hvaša įhrif hśn gęti haft aš lokinni styrjöldinni. Kennan reyndi einnig aš kafa ķ utanrķkisstefnu Sovétrķkjanna.

John L. Gaddis sagši aš Stalķn hefši fljótlega komist į snošir um skrif Kennans og bešiš sendiherra Sovétrķkjanna ķ Washington um  sambęrilegt skeyti. Žaš fékk Sovétleištoginn og sagši Gaddis aš žaš hafi endurspeglaš skošanir Stalķn sjįlfs um aš Bandarķkin vęru kapķtalķskt rķki sem stefndi aš heimsyfirrįšum og vęri jafnframt aš auka herstyrk sinn svo um munaši. Gaddis hélt žvķ fram aš vitneskja Stalķns um skeyti Kennans hafi oršiš til žess aš hann tók į móti utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna ķ Moskvu ķ aprķl 1947 og fullvissaši rįšherrann um aš žó illa gengi aš leysa mįlefni strķšshrjįšrar Evrópu vęri žaš ekkert stórmįl, ekkert lęgi į. Gaddis fullyrti aš žaš hefši langt ķ frį róaš rįšherrann.

Kennan sagši sjįlfur įriš 1947 aš Bandarķkin gętu ekki bśist viš frišsamlegri sambśš viš Sovétrķkin ķ fyrirsjįanlegri framtķš enda vęri žaš stefna Kremlverja aš brjóta smįm saman nišur og veikja andstęšing sinn. Hann hélt žvķ fram aš į móti kęmi aš Sovétrķkin vęru mun veikbyggšari en Bandarķkin og aš leišin til sigurs į kommśnismanum vęri aš žrauka, vera stašfastir ķ trśnni į eigin gildi og veršleika og žannig žreyta Moskvuvaldiš uns žaš gęfist upp og ašlagaši sig aš vestręnum gildum. Sagnfręšingnum Anders Stephanson hefur fundist greining Kennans ófullnęgjandi, fyrst og fremst žvķ aš Kennan hefši aldrei kannaš mikilvęgi hugmyndafręšilegrar stefnu Sovétrķkjanna og hafi žvķ frekar veriš aš réttlęta ašgeršir gegn žeim en reyna aš spį raunverulega fyrir um hegšun žeirra ķ framtķšinni. Stephanson benti einnig į aš Kennan hafi fljótlega falliš frį innilokunarstefnunni en žaš hafi veriš oršiš um seinan strax įriš 1948.

TRUMAN-KENNINGIN OG MARSHALL-AŠSTOŠIN

220px-Harry-trumanEftir lok sķšari heimsstyrjaldar viršast Bandarķkjamenn hafa haft skilning į aš Sovétmenn žyrftu aš eiga vinveitta nįgranna. Bandarķski sagnfręšingurinn Thomas A. Bailey hélt žvķ fram žegar įriš 1950 aš śtženslustefna Sovétrķkjanna strax eftir seinna strķš hafi oršiš til žess aš Bandarķkjamenn og Bretar töldu sig žurfa aš bregša skjótt viš. Hann sagši aš yfirvöldum ķ Bandarķkjunum hafi žótt mikill munur į aš halda góšu samkomulagi viš nįgrannarķki sķn eša aš rįša algerlega yfir žeim. Svo er aš sjį aš Bailey hafi tališ aš bandarķsk stjórnvöld hafi óttast aš ķ kjölfar styrjaldarinnar gęti hugmyndafręši sovétsins, kommśnisminn flętt nįnast óstöšvandi yfir Evrópu. Hįlfu öšru įri eftir sameiginlegan sigur bandamanna į Žjóšverjum lagši Harry S. Truman forseti Bandarķkjanna fram kenningu sķna sem gekk ķ meginatrišum śt į naušsyn žess aš halda kommśnismanum ķ skefjum hvar sem hann seildist til įhrifa. 

Žarna bošaši Bandarķkjaforseti nżja utanrķkisstefnu. Sagnfręšingar eru ekki į einu mįli hvort hśn snerist um aš vernda hagsmuni Bandarķkjanna gegn raunverulegri eša ķmyndašri ógn af hįlfu Sovétrķkjanna eša hvort hér var į feršinni stefna sem ętluš var til aš hafa bein afskipti af innanrķkismįlum annarra žjóša ķ žeim tilgangi aš hafa hemil į kommśnismanum.  Dennis Merrill sagnfręšingur sagši aš Truman kenningin hafi komiš fram į žeim tķmapunkti žegar leištogar Bandarķkjanna voru teknir aš įtta sig į žvķ aš utanrķkisstefna žeirra gęti haft įhrif į ašra menningarheima, enda óttušust žeir aš pólķtķskar vęringar ķ fjarlęgum löndum gętu haft grķšarleg įhrif, ekki ašeins į Bandarķkin heldur sišmenninguna alla. Truman sagši aš sérhver žjóš yrši aš velja milli tvenns konar lķfshįtta sem annars vegar byggjast „į vilja meirihlutans, og birtist ķ mynd frjįlsra stofnana, fulltrśažingsstjórnar, frjįlsra kosninga, öryggis fyrir frelsi einstaklingsins ... hinn byggist į vilja minnihlutans, sem er trošiš upp į meirihlutann. Sį styšst viš ofbeldi og kśgun ... fyrirfram įkvešnar kosningar og undirokun réttinda einstaklingsins." Grundvallarįstęša Bandarķkjamanna fyrir aš veita Tyrklandi og Grikklandi fjįrhagsašstoš var ótti viš aš kommśnistar nęšu völdum ķ löndunum.  Haldiš hefur veriš fram aš eftir aš Truman-kenningin kom fram hafi stjórn Stalķns įkvešiš aš loka Austur-Evrópu. Thomas Bailey lżsti įstandinu žannig aš Grikkland og Tyrkland vęru smįir fletir ķ varnarlķnunni gegn śtženslu kommśnismans og aš eitthvaš enn įhrifameira yrši aš gera til aš verjast falli lżšręšisaflanna ķ veröldinni.

Marshall utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna bošaši ķ jśnķ 1947 aš til stęši aš halda įfram efnahagsendurreisn rķkja Evrópu en hvatti žau jafnframt til sjįlfsžurftar. Rįšamenn ķ Sovétrķkjunum uršu žegar mjög tortryggnir og höfnušu žįtttöku ķ rįšstefnu sem halda įtti um samningu įętlunar til endurskipulagningar Evrópu. Hiš sama geršu nįgrannarķki žeirra, enda fór svo aš ekkert rķki sem talist gat til Austur-Evrópu tók žįtt ķ rįšstefnunni sem haldin var ķ jślķ 1947.

Višbrögš Sovétmanna lżsa žvķ vel hvernig andrśmsloft vantrausts varš ę meira įberandi eftir žvķ sem fram lišu stundir. Markalķnur stórveldanna uršu sķfellt greinilegri. Geir Hallgrķmsson sķšar borgarstjóri og forsętisrįšherra skrifaši ķ tķmarit sjįlfstęšismanna, Stefni, įriš 1950 aš samtök Vestur-Evrópurķkjanna ķ Marshall ašstošinni hafi „ķ bili ķ žaš minnsta stöšvaš śtžennslu kommśnista ķ vesturveg."  Žessi orš geta bent til žess skilnings aš hugmyndin aš baki Marshall ašstošinni hafi veriš aš stöšva śtrįs Sovétrķkjanna til vesturs. Adlai Stevenson sem var sendifulltrśi Bandarķkjanna į žingi Sameinušu Žjóšanna 1962 hélt  žvķ reyndar fram aš Sovétrķkin hafi tekiš til viš śtženslu sķna umsvifalaust og ljóst var  aš Žjóšverjar vęru aš bķša ósigur ķ styrjöldinni. Viš žaš vęru „žęr žjóšir sem vildu verja frelsi sitt ... neyddar til aš grķpa til varnarašgerša." Žaš bendir sterklega til aš grundvöllur kalda strķšsins hafi veriš lagšur all nokkru įšur en  sķšari heimsstyrjöldinni lauk.

KJARNORKUSPRENGJAN

Bandarķkjamenn vörpušu kjarnorkusprengju į Hiroshima 6. įgśst 1945 sem sżndi glögglega fram į  hernašarlega yfirburši žeirra ķ veröldinni. Žaš breyttist žó ķ jślķ fjórum įrum sķšar žegar kjarnorkuvķgbśnašarkapphlaup stórveldanna hófst viš aš Sovétmenn sprengdu sķna fyrstu kjarnorkusprengju. Žrįtt fyrir aš stórveldin kepptust um aš framleiša ę ógnvęnlegri vopn hélt breski sagnfręšingurinn Eric Hobsbawm žvķ fram aš sérstaša kalda strķšsins hafi einmitt veriš sś aš meš žvķ aš višhalda valdajafnvęgi milli stórveldanna hafi ekki veriš yfirvofandi hętta į heimsstyrjöld. Žaš stangast į viš minningar žeirra sem lifšu žessa tķma žegar žeim fannst sś hętta ę vofa yfir, raunveruleg eša óraunveruleg, aš heimsendir gęti skolliš į fyrirvaralaust. Hobsbawn hélt žvķ fram aš bęši stórveldin hefšu falliš frį žvķ aš strķš vęri lišur ķ stefnu žeirra hvors gegn öšru, enda jafngilti žaš sjįlfsmoršsyfirlżsingu af beggja hįlfu. Tilvist kjarnorkusprengjunnar telur Hobsbawn aš hafi aukiš į vantraustiš milli Sovétrķkjanna og Bandarķkjanna enda mun  Stalķn hafa lįtiš njósna um kjarnorkutilraunir bandamanna sinna  ķ heimsstyrjöldinni. John L. Gaddis nefnir žaš sem dęmi um vantraustiš sem rķkti milli žessara rķkja žrįtt fyrir aš žau vęru aš heygja strķš gegn sameiginlegum óvinum. Hiš sama gilti aš sjįlfsögšu um aš halda Sovétleištoganum óupplżstum um hiš hręšilega nżja vopn. Stalķn fannst, aš sögn Gaddis, aš ķtökin sem rķkin ęttu aš fį aš lokinni heimsstyrjöldinni ęttu aš vera ķ samręmi viš hve miklu blóši žęr hefšu žurft aš śthella, žetta nżja vopn mun hafa żtt enn frekar undir žį skošun hans.

Žrįtt fyrir aš Sovétmenn lżstu yfir strķši į hendur Japönum tveimur dögum eftir kjarnorkuįrįsir Bandarķkjamanna hefur žvķ veriš haldiš fram aš Bandarķkjamenn hafi viljaš halda Sovétrķkjunum utan viš strķšiš ķ Japan. Til aš tryggja žaš hafi žeir flżtt žvķ sem verša mįtti aš varpa kjarnorkusprengjum į tvęr žarlendar borgir. Eins hefur sś skošun komiš fram aš kjarnorkuįrįsirnar hafi komiš Stalķn og hans mönnum ķ Kreml ķ varnarstöšu gagnvart Bandarķkjunum, žó ekki hafi dregiš śr samstarfsvilja žeirra, samstarfiš yrši ašeins aš vera į forsendum Kremlverja sjįlfra. Thomas Bailey sagšist aftur į móti telja vķst aš Sovétmenn hafi vitaš aš įrįsirnar voru fyrirhugašar og aš fögnušur Bandarķkjamanna yfir žvķ aš Stalķn hafi loks įkvešiš aš lżsa yfir strķši gegn Japönum hafi hratt breyst ķ mikla óįnęgju, fyrst og fremst vegna žess aš žeir gįfust fljótlega upp og hins vegar žegar upp komst aš Kremlverjar eignušu sér sigurinn heimafyrir. Til aš bęta grįu ofan į svart fannst bandarķsku žjóšinni aš Roosevelt Bandarķkjaforseti hafi žurft aš greiša of hįtt verš fyrir žįtttöku Stalķns ķ  strķši sem hann hefši engan veginn viljaš lįta fram hjį sér fara. Bailey žótti reyndar žjóšin fulldómhörš gagnvart Stalķn, hann hafi veriš ķ góšri samningsstöšu gagnvart Bandarķkjamönnum. Óneitanlega taldi Bailey žó aš žessi framkoma hafi leitt til enn frekara vantrausts bandarķsku žjóšarinnar gagnvart Sovétrķkjunum.

Žaš er skošun Johns L. Gaddis aš Truman Bandarķkjaforseti og rįšgjafar hans hafi tališ, aš tilvist og notkun kjarnorkusprengjunnar myndi mżkja afstöšu Stalķns varšandi stöšu Sovétrķkjanna ķ uppbyggingunni eftir strķš en žess ķ staš reyndi Sovétleištoginn af enn meiri hörku aš nį fram stefnumišum sķnum. Meš žvķ gęti hann fyrst og fremst tryggt stöšu Sovétrķkjanna. Vantraustiš stigmagnašist milli Breta og Bandarķkjamanna annars vegar og Sovétrķkjanna hins vegar, talsveršu įšur en heimsstyrjöldinni lauk. Gaddis žykir, lķkt og öšrum, erfitt aš fullyrša nįkvęmlega hvenęr kalda strķšiš hófst, enda voru ekki geršar neinar įrįsir, ekki var lżst yfir nżju strķši né var skoriš į diplómatķsk tengsl. Žaš sem geršist var aš óöryggi ęšstu rįšamanna žessara rķkja jókst sķfellt mešan žau reyndu aš tryggja innbyršis stöšu sķna ķ kjölfar ófrišarins. Nišurstašan varš sś aš Evrópa, og ķ raun veröldin öll skiptist nįnast ķ tvennt, ašskilin meš „jįrntjaldi" milli austurs og vesturs.

Višbrögš Palme Dutt lżsa andrśmsloftinu vel. Hann fullyrti aš kjarnorkusprengjan og einokun vesturveldanna į henni, hafi breytt valdahlutföllum heimsins, skapaš möguleika į endurlķfgun rįšagerša um bresk-bandarķsk heimsyfirrįš og hefši kippt „grundvellinum undan samvinnu og gagnkvęmu trausti, og henni fylgdi nż allsherjar įróšursherferš gegn Sovétrķkjunum."

RĘŠA CHURCHILLS

churchillĶ mars įriš 1946 flutti Winston Churchill ręšu ķ Westminster hįskólanum ķ Fulton ķ Missouri-fylki ķ Bandarķkjunum žar sem hann notaši hugtakiš „jįrntjald" til aš lżsa įhrifaskiptingu veraldarinnar milli Bandarķkjanna og Sovétrķkjanna. Almenningur leit sennilega enn į Sovétmenn sem vini og vopnabręšur sem hefšu af ósérhlķfni barist viš hliš vesturveldanna gegn yfirgangi nazismans og japanska keisaraveldisins. Žvķ žótti žaš bera vott um óžarfa strķšsęsingatal žegar Churchill sagši:

Annarsstašar en ķ Bretlandi og Bandarķkjunum, žar sem kommśnismans gętir lķtiš, eru kommśnistaflokkar landanna, eša fimmta herdeildin, vaxandi ógnun og hętta allri kristilegri menningu. Žetta eru sorglegar stašreyndir og vér sżndum mikla fįvķsi, ef vér geršum oss ekki fulla grein fyrir žeim mešan tķmi er til.

Enn er įhugavert aš lķta til hvaš Palme Dutt hafši aš segja. Hann rifjaši upp spįdóm Jósefs Göbbels, įróšursmįlarįšherra nazista sem hafši ķ einni af hinstu ręšum sķnum fullyrt aš Evrópu og Žżskalandi yrši skipt upp ķ bresk-amerķsk og sovésk yfirrįšasvęši, sem myndi leiša til įrekstra milli stórveldanna. Ķ žeirri ręšu notaši Göbbels hugtakiš „jįrntjald" til aš lżsa hulunni sem Sovétrķkin myndi breiša yfir skipulagningu sķna į Austur-Evrópu.  Dutt hélt žvķ fram aš ķ ręšu sinni hefši Churchill ķ raun veriš aš reyna aš blįsa til ófrišar gegn Sovétrķkjunum, nįnast aš hvetja til žrišju heimsstyrjaldarinnar.  Hann  hvatti til aš Bretland horfši til lżšręšislegra utanrķkisstjórnmįla og fullyrti aš breska žjóšin óskaši eftir vinįttu viš Sovétrķkin en ekki viš  „fimmtu herdeild" bandarķsks aušvalds..  Į margan hįtt er hęgt aš fullyrša aš Churchill hafi haft rétt fyrir sér, enda reis jįrntjaldiš svokallaša nįnast eftir sömu markalķnum og stórveldin höfšu įkvaršaš į Yalta rįšstefnunni rśmu įri fyrr.

BARNIŠ FĘR NAFN

Žaš er ķ mannlegu ešli aš gefa žvķ sem ber fyrir ķ lķfinu heiti. Viš žaš öšlast žaš įkvešinn raunveruleika, sess og sęti. Žaš er nokkur óvissa um hver hafi fyrst notaš hugtakiš kalda strķšiš yfir žį spennu sem rķkti milli Bandarķkjanna og Sovétrķkjanna fyrir lok og ķ kjölfar sķšari heimsstyrjaldar. Vitaš er aš breski rithöfundurinn George Orwell notaši žaš tvisvar, innan gęsalappa, fyrst ķ dagblašinu Tribune ķ október 1945 og svo ķ The Observer hįlfu įri sķšar. Višskiptajöfurinn og stjórnmįlarįšgjafinn Bernard Baruch mun hafa sagt ķ ręšu sem hann hélt ķ aprķl 1947 aš Bandarķkin vęru komin ķ kalt strķš og Walter Lippmann, blašamašur, rithöfundur og stjórnmįlaskżrandi, notaši hugtakiš ķ samnefndri bók įriš 1947.

Įstandiš sem litaši heimsmįlin um fimmtķu įra skeiš var komiš meš nafn, og žvķ var hęgt aš tala um žaš, reyna aš śtskżra žaš og įtta sig į orsökum žess og afleišingum.

NIŠURLAG

the-berlin-wall-separating-west-berlin-and-east-berlin-five-years-after-being-built-1966Ekki er mögulegt aš benda į eina įkvešna dagsetningu og halda žvķ fram aš žann dag hafi kalda strķšiš skolliš į. Sumir sagnfręšingar og ašrir fręšimenn hafa mišaš viš įriš 1945 en žį kom  mismunandi stefna stórveldanna varšandi Austur-Evrópu upp į yfirboršiš og vantraustiš milli žeirra varš nįnast įžreifanlegt. Upphaf óstöšugleika ķ samskiptum austurs og vesturs mį óhikaš rekja til ašstęšna og atburša sem geršust įšur en sķšari heimsstyrjöldinni lauk. Frumkvęši Bandarķkjamanna ķ smķši kjarnavopna, gagnkvęmar njósnir stórveldanna og įsakanir um brot į samningum į bįša bóga uršu til aš kynda hiš ķskalda ófrišarbįl. Vantraustiš stigmagnašist mįnušina og įrin eftir strķšslok og óhętt er aš fullyrša aš kalda strķšiš hafi veriš tekiš aš geysa fyrir įrslok 1947, eftir aš Truman-kenningin var lögš fram og Marshallašstošin hófst. Nišurstašan er žvķ  sś aš upphaf kalda strķšsins megi fyrst og fremst rekja til atburša sem geršust į įrabilinu frį 1945 til 1947.

Kalda strķšiš fékk aš lokum nafn og varš žar meš samtvinnaš raunveruleika veraldarinnar ķ fimm įratugi.


Rķkisvald

Manneskjan er félagsvera sem frį örófi alda hefur bśiš ķ samfélagi viš ašrar verur sömu tegundar. Samfélögin hafa veriš misjöfn og margvķsleg en hafa reynt aš finna hina bestu leiš sem völ er į til aš sambśš fólksins verši sem žolanlegust. Frį sjónarhóli nśtķmamannsins hafa sumar žeirra tilrauna ekki veriš żkja skynsamlegar né sérstaklega hagkvęmar stęrstum hluta žess fólks sem samfélögin hafa byggt. Smįm saman hafa oršiš til stofnanir innan samfélaga manna, sumar hafa oršiš tķmans tönn aš brįš og horfiš mešan ašrar hafa vaxiš og dafnaš.

louis_xiv.jpgEin žeirra stofnana, žó huglęg sé, sem hafa grķšarleg įhrif į tilvist fólks er rķkiš og ekki sķšur žaš vald sem žvķ er bśiš, oft nefnt rķkisvald. Mikiš vatn hefur runniš til sjįvar sķšan einvaldskonungur einn ķ Evrópu į aš hafa fullyrt hiklaust aš hann sjįlfur vęri rķkiš. Sjįlfbirgingslegum konungi sem taldi sig fį valdiš rakleišis frį Guši var ķ žann tķš óhętt aš tala žannig, en fljótlega eftir daga žessa konungs, og jafnvel mešan hann lifši, tók efasemda aš gęta um aš valdiš kęmi frį himnaföšurnum sem fulltrśi hans į jörš sęi um aš śtdeila af visku sinni. Hugmyndir tóku aš kvikna um aš lżšurinn, fólkiš sem skyldi hįma ķ sig kökur vegna skorts į brauši, vęri raunveruleg uppspretta valdsins. Hugsušir vķša um Evrópu settu fram hugmyndir um rķkiš, valdiš og tengsl hvors tveggja viš almśgann. Sķšan hafa lišiš allmörg įr og aldir og nś viršist rķkja almenn samstaša um žaš aš rķkiš žiggi vald sitt frį almenningi, žegnum eša borgurum žess. En er žaš raunverulega svo? Žegar spurningunni um hvaš rķki eša rķkisvaldiš sé viršist ašspuršum oft vefjast tunga um tönn. Rķkiš er bara žarna, hefur sķna tilvist og hefur aš margra mati alltaf veriš til.

Hvaš er rķkisvaldiš, hver er uppspretta žess og hlutverk? Er tilvist rķkis og rķkisvalds algerlega óumflżjanleg? Žessum spurningum hyggst ég reyna aš svara į nęstu sķšum.

I

Pįll Skślason, heimspekingur, hefur stašhęft aš rķkisvald sé ķ sjįlfu sér alręšislegt en hefur jafnframt, kannski til huggunar, bent į aš lżšręši, žaš aš fólk rįši sjįlft sķnum mįlum, sé leišin til aš komast hjį alręšinu. Til žess aš žaš sé raunverulega mögulegt telur Pįll žó naušsynlegt aš fólk sé vel upplżst.[1]

            Į sautjįndu öld benti enski heimspekingurinn Thomas Hobbes į žaš aš nįttśrulegt įstand stjórnarfars vęri ķ raun óžolandi, žvķ žaš vęri eins og višvarandi strķšsįstand žar sem allir beršust gegn öllum. Hann hvatti til samvinnu byggšri į trausti um aš hver og einn stęši viš žaš sem af honum vęri ętlast. Meš slķku trausti taldi Hobbes aš skapašist tryggt samfélag sem vęri hagkvęmara en hiš nįttśrulega. Til žess aš žetta gengi eftir lagši Hobbes mikla įherslu aš geršur yrši samfélagssįttmįli; rķki yrši stofnuš og settar į fót rķkisstjórnir, sem įsamt öšrum stofnunum samfélagsins tryggši tiltekiš öryggi fólks ķ millum og gagnvart utanaškomandi įrįsum.[2]

john_locke_mynd_png.jpgEnski raunhyggjumašurinn John Locke gaf śt hina sķšari ritgerš sķna um rķkisvald įriš 1698 žar sem hann lagši fram stjórnspekikenningu sem byggšist į hugmyndum um nįttśrurétt og samfélagssįttmįla. Į hans tķma hafši konungsvald veriš aš eflast mjög ķ Vestur-Evrópu. Aš mati Johns Locke byggist rķkisvald į rétti til aš setja lög og leggja refsingar viš brotum į žeim.  Tilgangurinn er aš hafa reglu į eignum manna og sjį žeim borgiš. Afl samfélagsins, telur Locke, aš rétt sé aš beita til aš framfylgja lögum og og til aš verja rķkiš fyrir utanaškomandi įrįsum, ķ žįgu almannaheillar.[3] Žarna er Locke fyrst og fremst aš koma į framfęri hugmyndum sķnum um hvernig rķkisvaldiš skuli hegša sér og um rétt almennings til aš gera uppreisn gegn kśgun og haršstjórn rķkisstjórnar sem ekki fer eftir žeim reglum sem henni hafa veriš settar. Jean-Jacques Rousseau, fransk-svissneskur heimspekingur, ritaši samfélagssįttmįla sinn sem kom fyrst śt įriš 1762 og vildi vķsa mönnum veginn til ęšra frelsis, sem byggjast įtti į réttlįtum lögum og stjórnskipun. Aš mati Rousseaus įtti almannaviljinn aš vera ęšsta vald samfélagsins, en hann hafši samtķmis ofurtrś į skynsemi manna.[4] Rķkiš ętti žvķ aš stjórnast af žessu birtingarformi hins góša ķ manninum, almannaviljanum.

Hugmyndin um žrķskiptingu rķkisvaldsins byggir į kenningum franska heimspekingsins Charles-Louis de Secondat Montesquieus sem hann aftur vann śt frį hugmyndum Lockes. Ólafur Jóhannesson, fyrrum forsętisrįšherra og lögspekingur, sagši žrķskiptinguna ķ löggjafar- framkvęmda- og dómsvald vera grundvallarreglu stjórnskipunar, einkum ķ žeim rķkjum sem hann taldi vera „lżšfrjįls". Tilvist žessara handhafa rķkisvaldsins taldi Ólafur semsé aš hvķldi į žeirri grundvallarreglu aš lżšręši rķkti, og aš mati Ólafs er löggjafarvaldiš frumstofn rķkisvaldsins.[5] Ķ lżšręšisrķkjum er gert rįš fyrir aš valdiš komi frį almenningi sem kżs fulltrśa sķna sem sjį eiga um aš gęta og framfylgja valdinu.  Mišstżring jókst og efldist ķ Vestur-Evrópu į 16. og 17. öld, žegar konungsvald styrktist og til uršu fullvalda rķki og rķkisvald ķ nśtķma skilningi. Nķtjįnda öldin og fyrstu įratugir žeirra tuttugustu mörkušu allmiklar breytingar ķ samskiptum rķkisvaldsins viš almenning ķ rķkjum Evrópu. Einveldi lišu smįm saman undir lok og lżšręšisžróun var mikil. Į sama tķma jukust möguleikar rķkisvaldsins į aš beita įhrifum sķnum til ystu endimarka rķkjanna.[6]

Į Bretlandi hófst žróun sem tók langan tķma, konungsvaldiš takmarkašist og kjöriš žing tók viš žeim völdum sem konungur įšur hafši haft. Til varš fyrirbęriš žingręši sem felur ķ sér aš rķkisstjórn, sem er žį eftir oršanna hljóšan žaš fyrirbęri sem stjórnar rķkinu, hefur rķkisvaldiš, veršur aš njóta stušnings meirihluta žingsins.[7] Žingręšiš er hugsanlega einhvers konar farvegur til aš beisla almannaviljann sem Rousseau virtist hafa ofurtrś į.

Žess ber aš sjįlfsögšu aš geta aš hugsušir eins og Tómas Aquinas og Georg Friedrich Hegel töldu rķkiš af nįttśrulegum meiši, aš samfélag įn rķkis vęri óhugsandi og śtilokaš. 

II

Ef viš göngum śt frį hugmyndum Lockes, Montesquieus og Rousseau um skynsamlegt, žrķskipt rķkisvald sem sér um aš hafa reglu į samfélaginu, mį greina einhvers konar afl sem hefur almannaheill ķ žess oršs vķšustu merkingu aš leišarljósi. Enda er žaš svo ķ nśtķmalżšręšisrķkjum aš til hefur oršiš kerfi stofnana sem settar hafa veriš į fót til aš tryggja heill almennings, og samtķmis jafnvel til aš framfylgja almannaviljanum. Samkvęmt kenningu Lockes hefur rķkiš rétt til aš verja sig fyrir utanaškomandi įrįsum, sem žżšir aš žvķ er  afmarkaš įkvešiš landsvęši. Hvort tveggja į einmitt viš um nśtķmarķki, žau eru landfręšilega afmörkuš og hafa rétt til aš verja sig, inn- og śt į viš.  Žaš rķki sem hefur getu og śrręši til aš halda uppi eigin vörnum telst sömuleišis vera fullvalda.

weber.jpgHér mį horfa til žżska félagsvķsindamannsins Max Weber sem hefur haldiš žvķ fram aš rķki hafi einokun į lögmętri valdbeitingu į afmörkušu landsvęši sķnu, og notar lagasetningarvald sitt til aš setja žęr reglur sem žvķ og fólkinu ber aš fara eftir. Meš žessu er žó gert rįš fyrir aš valdinu sem fulltrśum fólksins er fólgiš sé ętķš beitt af skynsemi og góšvilja. Aš mati Webers hafši hugtakiš rķki žó ekki nįš fullum žroska fyrr en ķ nśtķmanum, enda hafši žaš vaxiš og žroskast ķ tķmans rįs.[8] Félagsfręšingurinn Michael Mann hefur haldiš žvķ fram aš vald rķkisins sé nś oršiš grķšarlegt. Hann hefur lķka greint hversu voldugt rķkisvaldiš er eftir mismunandi geršum rķkja, žar sem greinilegt er aš lénskerfi er lang valdaminnst og mesta valdiš hvķlir hjį valdbošsrķkjum, eša ķ einręši.[9]

            Ef viš gerum rįš fyrir aš rķkisvaldiš žurfi aš vera byggt į upplżsingu og almannavilja, mį ętla aš žaš rķkisvald sem hentar best sé žaš sem almenningur veršur minnst var viš. Ķ nśtķmarķki eru žaš embęttismenn rķkisins sem hafa einir rétt til aš beita valdi žess. Slķkt gęti aušveldlega valdiš kvķša. Er tilvist rķkisins og einkaréttar žess į valdbeitingu algerlega naušsynleg og óumflżjanleg? Anthony De Jasay, ungversk ęttašur hagfręšingur og heimspekingur, mikill andstęšingur rķkisafskipta hefur til dęmis velt upp žeirri hugmynd hvort žaš tęki žvķ aš finna upp rķkisvaldiš vęri žaš ekki til. Hann fullyršir aš rķki séu į grundvelli uppruna sķns, einhvers konar óhapp sem samfélagiš hafi žurft aš laga sig aš, og aš almenningur hafi ķmyndaš sér aš hann žyrfti į rķkisvaldinu aš halda. Jasay viršist ekki telja śtilokaš aš rķkiš  gęti notaš einokun sķna į aš beita afli gegn žeim sem žaš fęr afl sitt frį; almenningi, sem ķ raun er algerlega į valdi rķkisvaldsins. Svo er aš sjį aš honum finnist žaš ekki įhęttunnar virši.[10]  Sennilega eru ekki allir sammįla žessu mati Jasays, en rķkisvaldiš hefur žó žanist mikiš śt, undanfarna įratugi, og meš žvķ hefur fjölgaš lögum sem snśa beinlķnis aš rekstri rķkisins og stofnana žess, en eru ekki eingöngu meš žaš aš markmiši aš auka vellķšan og réttindi almennings og aš bęta samskipti žeirra innbyršis. Aš mati fręšimanna į borš viš ķtalska lög- og félagsfręšinginn Gianfranco Poggi er eitt helsta einkenni nśtķmarķkisins er mikil stofnanavęšing, enda er óhętt aš fullyrša aš žaš lętur fįa žętti mannlegs lķfs óįreitta.[11] Žaš žarf ekki aš lķta lengi ķ kringum sig ķ ķslensku samfélagi nśtķmans til aš komast į snošir um žaš.

Hluti af valdboši rķkisins nęr til žess aš śtilokaš sé fyrir ķbśa žess aš segja sig śr lögum viš žaš; hvort sem mönnum lķkar betur eša verr neyšast žeir til aš tilheyra tilteknu samfélagi. Pįll Skślason segir beitingu alls valds ętķš vera vandasama, valdbeiting fulltrśa rķkisvaldsins į aš hans mati aš vera ķ žįgu almennings.[12] Hann slęr žó žann varnagla aš rķkisvaldiš sé alręšislegt ķ sjįlfu sér, og er sama sinnis og Jasay aš ekki sé til örugg trygging fyrir žvķ aš žaš misbeiti ekki afli sķnu. Žó telur hann aš öflugt dómsvald og réttarvitund borgaranna geti fariš nęst žvķ aš tryggja aš rķkisvaldiš haldi sig į mottunni.[13]  Tilgangur laganna, frumstofns rķkisvaldsins, var aš mati Lockes einmitt aš vernda og auka frelsi en ekki aš takmarka žaš eša afnema; aš tryggja réttlęti ķ samskiptum žegnanna innbyršis og gagnvart rķkisvaldinu.[14]

Gušmundur Hįlfdanarson, sagnfręšingur, kemst aš svipašri nišurstöšu žegar hann segir aš nśtķmarķki geti ekki beygt žegna sķna naušuga undir vald sitt til lengri tķma.[15]  Nišurstašan veršur žvķ ętķš sś sama aš fulltrśar rķkisvaldins mega ekki misbeita afli žess, žvķ žį glatar rķkiš trausti almennings sem er uppspretta valdsins. Gera mį sér ķ hugarlund aš  geri rķkisvaldiš tilraun til kśgunar muni žeir sem valdiš stafar frį brjótast undan henni og endurheimta vald sitt. Aš mati marxista eru lögregla og her meginverkfęri rķkisvaldsins enda tilheyri žaš rįšandi yfirstétt.

III

nietzsche187c.jpgFriedrich Nietzche notaši lķkingamįl um rķkiš eins og svo margt annaš, hann kallaši žaš köldustu ófreskju ķ heimi sem gleypti fjöldann, tyggši hann og jórtraši į honum.[16] Ķ gegnum žessa andstyggilegu lżsingu heimspekingins žżska mętti sjį glitta ķ nśtķmarķkiš sem sķfellt žarf aš glefsa ķ almśgann, rķkiš seilist alltaf dżpra ķ vasa borgaranna til aš fjįrmagna ę dżrari starfsemi sķna; rķkiš hefur einkarétt į aš skattleggja žegna sķna, hefur algert leyfi til aš taka fé hans įn žess aš upplżsa endilega aš fullu fyrir hvaš er veriš aš greiša. Žetta stunda handhafar valds nśtķmarķkisins aš sögn til aš efla innviši žess og višhalda vexti, įsamt žvķ aš yfirlżstur tilgangur skattheimtunnar er aš geta haldiš uppi lögum og reglu ķ samfélaginu.  Gera mį rįš fyrir aš hluti af skatttekjum rķkisins fari žaš mikilvęga verkefni aš jafna lķfsgęši milli fjarlęgra svęša rķkisins og til aš jafna hlut ólķkra hópa innan žess.

 

 

NIŠURLAG

Nśtķmarķkiš nęr yfir landfręšilega afmarkaš svęši og inniheldur flókiš kerfi margvķslegra stofnana meš ólķk hlutverk. Rķkiš hefur oršiš til eftir langa žróun ķ gegnum einhvers konar samfélagssįttmįla, žar sem almenningur fęrir fulltrśum sķnum umboš til aš annast hlutverk žau sem rķkinu ber aš sinna. Valdi žess hefur žótt réttast aš skipta ķ žrennt, löggjafarvald, sem margir fręšimenn telja žaš allra mikilvęgasta, framkvęmdavald og sķšast en ekki sķst dómsvald.  Rķkinu ber aš stjórnast af almannavilja, sem aš mati hugmyndasmiša į borš viš Locke, į aš vera birtingarmynd hins góša ķ manninum. Helstu hlutverkin sem fólkiš fęrir rķkisvaldinu eru aš višhalda innri friši og jafnframt žarf žaš aš vera tilbśiš aš bregšast viš utanaškomandi ógn eša įrįs. Sömuleišis fęrir almenningur rķkisvaldinu einkarétt til aš setja lög og reglur og meš žeim rétti fylgir réttur žess til beitingar valds, sem veršur ętķš aš vera ķ žįgu almennings. Bregšist žaš mega, og jafnvel eiga, ķbśar rķkisins aš losa sig viš valdhafa sem misbeita valdi sķnu. Meš skattheimtu, sem rķkiš hefur sömuleišis einkarétt į, ber žvķ aš tryggja aš lķfsgęšum sé jafnt skipt milli allra og aš innvišir séu tryggir. Į lišinni öld óx rķkiš og vald žess mjög og žaš tók aš skipta sér af ę fleiri žįttum mannlegrar tilvistar.

Żmsir hugsušir og fręšimenn hafa tališ rķkiš nįttśrulegt fyrirbęri og ašrir hafa fullyrt aš žaš sé ónaušsynlegt og jafnvel hęttulegt, alręšislegt ķ ešli sķnu. Til aš halda aftur af ógnarešli rķkisins hafa fręšimenn komist aš žeirri nišurstöšu aš mikil réttarvitund fólks og öflugt dómsvald žurfi aš vera fyrir hendi.

Aš öllu framangreindu metnu žykir mér óhętt aš  komast aš žeirri nišurstöšu aš rķki og rķkisvald ķ žeirri mynd sem viš žekkjum ķ dag, séu ill naušsyn sem umbera žurfi, mešan viš hvorki höfum né žekkjum annaš betra.


[1] Pįll Skślason, „Réttlęti, velferš og lżšręši. Hlutverk sišfręšinnar ķ stjórnmįlum", Pęlingar II (Reykjavķk 1989), bls. 71-74.

[2] James Rachels, Stefnur og straumar ķ sišfręši (Reykjavķk 1997), bls. 186-188.

[3] John Locke, Ritgerš um rķkisvald, ķslenzk žżšing eftir Atla Haršarson (Reykjavķk 1986), bls. 45.

[4] Atli Haršarson, „Neyddur til aš vera frjįls", Afarkostir. Greinasafn um heimspeki (Reykjavķk 1995), bls. 95.

[5] Ólafur Jóhannesson, Lög og réttur. Žęttir um ķslenska réttarskipan (Reykjavķk 1985), bls. 35.

[6] Gušmundur Hįlfdanarson, Ķslenska žjóšrķkiš uppruni og endimörk (Reykjavķk 2001), bls. 113.

[7] Stefanķa Óskarsdóttir, „Žingręši veršur til", Žingręši į Ķslandi, samtķš og saga, Ritstjórn Ragnhildur Helgadóttir og fleiri (Reykjavķk 2011), bls. 39.

[8] Ķslenska žjóšrķkiš uppruni og endimörk, bls. 114-115.

[9] Michael Mann, „The Autonomous Power of the State", States in History, ritstjóri John A. Hall (Oxford 1989) bls. 114.

[10] Anthony De Jasay, The State (Indianapolis 1998), bls. 35-38.

[11] Gianfranco Poggi, „The Formation of the Modern State and the Institutionalization of Rule", Handbook  of Historical Sociology (London 2003) Gerard Delanty og Engin F. Isin (ritstjórar), bls. 253.

[12] „Réttlęti, velferš og lżšręši", bls. 66.

[13] „Réttlęti, velferš og lżšręši", bls. 71.

[14] Ritgerš um rķkisvald, bls. 93.

[15] Ķslenska žjóšrķkiš uppruni og endimörk, bls.129.

[16] Friedrich Nietzche, Svo męlti Zaražśstra. Bók fyrir alla og engan. Ķslensk žżšing eftir Jón Įrna Jónsson (Reykjavik 1996), bls. 72-73.


Grunnur aš nżrri oršabók

1. The raisin at the end of the hot-dog = Rśsķnan ķ pylsuendanum.
2. I measure one-pulled with it = Ég męli eindregiš meš žvķ.
3. Now there won't do any mitten-takes = Nś duga engin vettlingatök.
4. I come completely from mountains = Ég kem alveg af fjöllum.
5. Thank you for the warm words into my garden = Žakka žér fyrir hlż orš ķ
minn garš.
6. Everything goes on the back-legs = Žaš gengur allt į afturfótunum.
7. He's comepletely out driving = Hann er alveg śti aš aka.
8. It lies in the eyes upstairs = Žaš liggur ķ augum uppi.
9. She gave me under the leg = Hśn gaf mér undir fótinn.
10. He stood on the duck = Hann stóš į öndinni.
11. I teach in breast of him = Ég kenni ķ brjósti um hann.
12. On with the butter!!! = Įfram meš smjöriš!
13. In a green bang = Ķ gręnum hvelli
14. I springteach him = Ég vorkenni honum
15. Front seat advise Sir = Forsętisrįšherra
16. Stomp steel into them = Stappa stįlinu ķ žį
17. Hot spring river this book = Hver į žessa bók?
18. Nobody becomes an unbeaten bishop = Enginn veršur óbarinn biskup
19. I took him to the bakery = Ég tók hann ķ bakarķš
20. I will find you on a beach = Ég mun finna žig ķ fjöru
21.To put someone before a cats nose = Aš koma einhverjum fyrir kattarnef
22. I only pay with an angry sheep = Ég borga bara meš reišufé
23. I'll show him where David bought the ale = Ég skal sżna honum hvar
Davķš keypti öliš.
24. I will not sell it more expensive than I bought it = Sel žaš ekki
dżrara en ég keypti žaš
25. He doesn't walk whole to the forrest = hann gengur ekki heill til
skógar
26. Mountain handsome = fjallmyndarlegur
27. Are you from you = Ertu frį žér
28. What s on the small fish? - Hvaš er į seyši

Vopnaskak eša višskipti? Įstęšur stefnubreytingar vinstri stjórnarinnar 1956-1958 ķ varnarmįlum

Ungverjaland 1956Žaš geisaši strķš, kalt strķš, en samt var varla hęgt aš kalla žetta strķš. Ķslensk stjórnvöld höfšu tališ skynsamlegt vegna stöšu heimsmįla aš taka žįtt ķ varnarbandalagi vestręnna žjóša, Nató, frį stofnun žess įriš 1949 og höfšu gert varnarsamning viš Bandarķkin įriš 1951. Fram eftir sjötta įratugnum var žó tališ aš frišvęnlegar horfši ķ veröldinni.  Žaš varš til žess aš Framsóknarmenn, sem höfšu setiš ķ rķkisstjórn frį 1953, stóšu aš žingsįlyktunartillögu įsamt stjórnarandstöšunni ķ mars 1956, um brottför varnarlišsins. Tillagan var m.a. byggš į 7. grein varnarsamningsins frį1951. Bandarķkjastjórn var sķšur en svo įnęgš meš žį atburšarįs enda taldi hśn hernašarmikilvęgi Ķslands mikiš.  Bošaš var til kosninga ķ jśnķ 1956.

Eftir kosningar ķ jśnķ 1956 myndušu framsóknarmenn rķkisstjórn įsamt Alžżšuflokki og Alžżšubandalagi. Stjórnin įkvaš aš standa viš žingsįlyktunartillöguna um brottför hersins. Žó fór hann hvergi og hafa żmsar skošanir  veriš uppi um įstęšur stefnubreytingar stjórnarinnar.  Voru žaš vįleg tķšindi śr veröldinni eša skortur į skotsilfri sem ollu stefnubreytingu rķkisstjórnarinnar? Var žingsįlyktunartillagan hugsanlega ašeins kosningabrella af hįlfu Framsóknar- og Alžżšuflokks eša beittu bandarķsk yfirvöld žau ķslensku ef til vill einhvers konar žvingunum til aš nį sķnu fram?

Hvaš segja stjórnmįlamennirnir?

Žaš er tališ hafa veriš grundvöllur žingsįlyktunartillögunnar sem samžykkt var į Alžingi 28. mars 1956 aš frišvęnlegt vęri um aš litast ķ heiminum. Vera hers ķ landinu vęri žvķ óžörf enda héldu  rįšamenn žvķ aš žjóšinni aš uppsagnarferliš samkvęmt 7. grein varnarsamningsins hęfist žegar stašan vęri žannig.

Alžżšuflokksmašurinn Stefįn Jóhann Stefįnsson hélt žvķ fram aš „hręšslubandalagiš" hafi ętlaš aš freista žess aš nį ķ atkvęši žjóšvarnarmanna  meš žvķ aš gera kröfu um brottför varnarlišsins. Hann kallaši žaš įbyrgšarlausan og hęttulegan sjónhverfingaleik sem honum hugnašist ekki. Aš hans mati var įlyktunin frekar til heimabrśks ķ įróšursskyni heldur en til žess aš „umturna utanrķkismįlastefnu žjóšarinnar". Hann reyndi ekkert aš śtskżra stefnubreytingu vinstri stjórnarinnar ķ varnarmįlunum en sagši aš samningamönnum Ķslands hefši tekist „aš afstżra vandręšum ķ žessum efnum ... meš ... hęfni og lagni". Einar Olgeirsson var į sama mįli og hélt žvķ fram aš Alžżšuflokkur og Framsóknarflokkur hefšu ętlaš aš notfęra sér batnandi įstand ķ heimsmįlunum sér til framdrįttar ķ kosningunum. Ennfremur aš sig hafi alltaf grunaš aš „gripiš yrši til einhverra tylliįstęšna" til aš standa ekki viš žingsįlyktunartillöguna.

Hann taldi hinsvegar aš lįn Bandarķkjanna stęši „ķ sambandi viš žaš, hvort vinstri stjórnin situr įfram eša fer frį" en hafi ekki beint veriš tengt hermįlinu. Emil Jónsson, sem gegndi utanrķkisrįšherraembętti ķ vinstri stjórninni um skeiš įriš 1956, hélt žvķ ķtrekaš fram aš nišurstaša sś aš herinn fęri hvergi hafi eingöngu oršiš „vegna žess aš einmitt um žetta leyti eša ķ byrjun nóvember, hófu Sovétrķkin innrįs ķ Ungverjaland". Ólafur Thors, sem var forsętisrįšherra frį 1953 žar til vinstri stjórnin tók viš ķ jślķ 1956, sagši aš „enginn žeirra stjórnmįlamanna sem um žetta tķmabil fjalla, minnist einu orši į mśtufé Bandarķkjastjórnar" sem aš mati Ólafs og sjįlfstęšismanna annarra „įtti ekki sķšur en uppreisnin ķ Ungverjalandi žįtt ķ stefnubreytingu (vinstri stjórnarinnar)". 

Žaš er greinilegt aš stjórnmįlamenn žess tķma sem hér um ręšir eru ekki į sama mįli um hvaš olli stefnubreytingu vinstri stjórnarinnar ķ herstöšvarmįlinu įriš 1956. Einn talar um įróšursleik „hręšslubandalagsins" mešan annar  heldur žvķ fram aš višsjįr ķ Ungverjalandi hafi veriš megin įstęša stefnubreytingarinnar en sį žrišji tekur dżpst ķ įrinni og segir aš Bandarķkjastjórn hafi „mśtaš" rķkisstjórninni til aš skipta um skošun meš žvķ aš veita henni hįtt lįn.  Žaš mį hęglega gera žvķ skóna aš 1956 hafi fariš ķ gang einhvers konar pólķtķsk refskįk. Taflmennska var stunduš af miklu kappi af stjórnmįlamönnum beggja žjóša og reynt aš finna leišir til aš sigra andstęšinginn į svarthvķtu borši stjórnmįlanna.

Fyrir kosningar

Žaš er ekki sķšur mikilvęgt aš velta fyrir sér atburšum fyrir kosningarnar, ķ kjölfar žingsįlyktunarinnar, til aš įtta sig į hvaša stöšu stjórnin sem tók viš var ķ. Hvernig var įstandiš į  Ķslandi?

Mikilvęgi varnarlišsins fyrir atvinnulķf į Ķslandi var mikiš. Margir veltu fyrir sér hvaša įhrif brotthvarf žess hefši į stóran hóp vinnandi fólks og eins į žį stašreynd aš varnarlišiš skapaši 18% af gjaldeyristekjum įrsins 1955. Sovétmenn įttu einnig mikil višskipti viš Ķslendinga sem Bandarķkjamönnum hugnašist aš sönnu illa. Hvaša įhrif hefši brotthvarf varnarlišsins į žau višskipti, og stöšu Nató landsins Ķslands ef žaš yki enn frekar verslan sķna ķ austurvegi?

Hvaš um tķmasetningu žingsįlyktunartillögunnar, var hugmyndin aš „stela" hugmyndum Žjóšvarnarflokksins, įn žess aš hugur fylgdi mįli? Žaš fannst Žjóšvarnarflokknum sjįlfum og hélt žvķ óhikaš fram aš Framsóknar- og Alžżšuflokkur vęru aš dulbśa sig sem hernįmsandstęšinga og vinstrimenn. Flokksmenn töldu greinilega aš um aš kosningabragš vęri aš ręša, hiš sama geršu sjįlfstęšismenn. Ķ leišara Morgunblašsins 10. maķ 1956 segir:

"Samžykkt tillögunar į Alžingi ... um uppsögn varnarsamningsins ... er ekkert annaš en kosningabrella. [S]į sem fyrst og fremst ber įbyrgšina į žvķ, aš Framsóknarflokkurinn hefur rofiš einingu lżšręšisflokkanna um utanrķkis- og öryggismįlin er Hermann Jónasson. Žaš er hans verk, aš žessi örlagarķku mįl hafa nś veriš gerš aš kosningabitbeini."

Ķ maķ 1956 setti Bandarķkjastjórn aukna pressu į Ķslendinga meš žvķ aš fresta višręšum um frekari verkatakavinnu vegna óljósra ašstęšna ķ varnarmįlinu. Svo eldfimt var mįliš aš ekkert ķslenskt dagblaš sagši frį žvķ fyrr en Tķminn tók af skariš 17. maķ, fimm dögum eftir aš The white falcon, blaš varnarlišsins sagši fréttirnar:

"Hermįlarįšuneyti Bandarķkjanna hefir įkvešiš aš fresta um óįkvešinn tķma öllum framkvęmdum į Ķslandi, sem ekki hafa žegar veriš geršir samningar um. Żmsir talsmenn Sjįlfstęšisflokksins hafa aš undanförnu dylgjaš um žaš į fundum og ögraš meš žvķ aš dregiš mundi śr framkvęmdum, jafnvel višhaldi į flugvellinum innan skamms. Viršast žeir hafa haft góšar heimildir."

Žarna żjar Tķminn aš žvķ aš sjįlfstęšismenn hafi vitaš af įformum Bandarķkjamanna og jafnvel żtt undir žau. Hermann Jónasson ręšst til atlögu ķ grein ķ sama blaši žann 30. maķ.

Vitanlega er ekkert viš žaš aš athuga, nema sķšur sé, aš Bandarķkjamenn hętti hér framkvęmdum. En žegar tónninn, um leiš og žaš er gert, er sömu tegundar og ķ įróšri Sjįlfstęšisflokksins, žį getur naumast talizt óheišarlegt aš įlykta, aš hér sé um samvirkar ašgeršir aš ręša. Bandarķkjastjórn hefir žvķ beinlķnis hagsmuni af žvķ, eins og bandarķsk blöš hafa lįtiš ķ ljós hvaš eftir annaš, aš Sjįlfstęšisflokkurinn vinni ķ žessum kosningum.

Ekkert viršist žó benda til žess aš Sjįlfstęšisflokkurinn hafi vitaš af fyrirętlunum Bandarķkjamanna ķ žessa veruna. Žessi skošanaskipti sżna fyrst og fremst hversu erfitt mįliš var stjórnmįlaflokkunum sem hįšu harša kosningabarįttu voriš 1956, einkum Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokki.

„Hręšslubandalagiš" nįši ekki hreinum meirihluta į žingi ķ kosningunum 24. jśnķ 1956  en myndaši rķkisstjórn meš Alžżšubandalaginu, vinstri stjórn ķ mišju köldu strķši.

Eftir kosningar

Žaš varš žegar ljóst aš rķkisstjórnin hugšist halda sig viš įlyktun Alžingis frį 28. mars 1956 um brottför varnarlišsins frį Ķslandi og einnig žurfti hśn aš verša sér śt um fé til aš fjįrmagna żmsar stórframkvęmdir ķ landbśnaši, sjįvarśtvegi og išnaši, aš ógleymdum virkjanaframkvęmdum. 

Žaš varš žó aldrei śr aš varnarlišiš fęri, žvķ fljótlega hófust samningavišręšur milli rķkisstjórna Ķslands og Bandarķkjanna, sem lauk meš žvķ aš samiš var um aš varnarlišiš yrši įfram ķ landinu.  Žęr samningavišręšur fóru aš miklu leyti fram fyrir luktum dyrum og ķ leynum.

Valur Ingimundarson rekur og rökstyšur  hugmyndir sķnar um įstęšu sinnaskipta vinstri stjórnarinnar. Hann styšst einkum viš bandarķsk og ķslensk skjöl, žar sem fram kemur aš žaš vęri skašlegt fyrir hernašarlega hagsmuni Bandarķkjanna ef žingsįlyktuninni um brotthvarf hersins yrši framfylgt. Valur heldur žvķ fram aš Bandarķkjamenn hafi veriš „stašrįšnir ķ aš fį ķslenska stjórnmįlamenn til aš skipta um skošun".  Einnig rekur hann hvernig stjórnin reyndi aš fį lįn hjį Vestur-Žjóšverjum og Frökkum įn įrangurs.

Rķkisstjórnin var ķ verulegum bobba žvķ hśn fékk ekki lįn į Vesturlöndum, og varla gat hśn leitaš til Sovétrķkjanna enda gęti žaš brotiš ķ bįga viš hernašarhagsmuni Nato. Žaš er óhikaš hęgt aš halda žvķ fram aš žetta hafi styrkt samningsstöšu Bandarķkjamanna, sem lķklega beittu įhrifum sķnum gagnvart öšrum bandalagsžjóšum Nató, žannig aš žau voru ekki umsvifalaust tilbśin aš lįna Ķslendingum fé. Žaš fór žvķ svo aš ķ september 1956 var hermįliš tekiš upp viš Bandarķkjastjórn ķ žeim tilgangi aš finna mįlamišlun. Allar heimildir benda til aš bęši Gušmundur Ķ. Gušmundsson og Emil Jónsson sem  bįšir gegndu stöšu utanrķkisrįšherra įriš 1956 hafi veriš andvķgir brotthvarfi varnarlišsins en žó viljaš framfylgja stefnu rķkisstjórnarinnar. Sś afstaša žeirra kann mešal annars aš hafa haft įhrif į žaš sem sķšar geršist. Žaš var aš minnsta kosti žegar hafist handa viš aš finna lausn sem gęti hentaš bįšum žjóšum ķ mįlinu. Til eru bandarķsk skjöl sem sżna aš rįšherrar Framsóknar- og Alžżšuflokks hafi gert sér grein fyrir aš ekki vęri hęgt aš ašskilja varnarmįlin frį lįnsžörf Ķslendinga, Bandarķkjamenn geršu sér žaš einnig ljóst, žvķ ķslenska sendinefndin sagši hreint śt aš ella yrši rķkisstjórnin aš leita į nįšir Sovétrķkjanna. Eftir allnokkurt žóf geršist žaš, žann 25. október 1956 aš fulltrśi bandarķkjastjórnar lagši fram minnisblaš ķ fimm lišum sem hófst meš žessum oršum:

"Bandarķsk stjórnvöld eru reišubśin aš til aš ašstoša ķslensk stjórnvöld ķ efnahagsmįlum, meš žvķ aš semja samtķmis um lįnveitingu aš upphęš 3 milljónir dollara og žau mįl, sem varša varnarsamninginn."

Żmis frķšindi og ķvilnanir voru einnig nefnd ķ minnisblašinu. Žarna er aušsętt aš Bandarķkjastjórn hugšist nota lįnveitingu sķna til aš knżja į um aš varnarlišiš yrši įfram į Ķslandi, en žeir ķslensku stjórnmįlamenn sem fengu žetta minnisblaš ķ hendur munu ekki hafa rętt žaš opinberlega sķšan, svo vitaš sé.  Ķ kjölfar žessa var haldiš įfram aš ręša mįliš fram og til baka, ķ žeim tilgangi aš bįšir ašilar nęšu lausn sem žeir gętu sętt sig viš.

Gylfi Ž. Gķslason sem var menntamįlarįšherra ķ vinstri stjórninni benti į aš minnisblašiš hafi veriš lagt fram daginn eftir aš stjórnmįlarįš Ungverjalands lżsti yfir rétti rķkisins aš rįša sjįlft mįlum sķnum. Hann veltir upp žeim möguleika aš minnisblašiš hafi hreinlega tżnst eša gleymst vegna žess hve mikiš gekk į ķ heimsmįlunum, žeim sömu heimsmįlum og hann stašhęfir aš hafi seinna valdiš stefnubreytingu rķkisstjórnarinnar. Valur Ingimundarson svarar Gylfa meš žeim rökum aš greinilegt hafi veriš ķ öllu samningaferlinu aš samningamenn Ķslands tengdu saman lįn og varnarsamning.

Um mišjan nóvember 1956 hófust višręšur um endurskošun samningsins. Ķ lok nóvember komust bandarķsk og ķslensk stjórnvöld aš samkomulagi um aš varnarlišiš yrši įfram į Ķslandi. Bandarķkjamenn fengu sķnu framgengt og Ķslendingar fengu 4 milljón dollara lįn. Žó var įkvešiš aš skżra ekki frį nišurstöšum samningavišręšnanna fyrr en um jólaleytiš žvķ „žaš myndi ekki vekja eins mikla athygli og į öšrum įrstķma". Lįniš var gert opinbert 28. desember.

Nišurstöšur

En hvaš var žaš raunverulega sem olli stefnubreytingu rķkisstjórnarinnar? Alžżšuflokksmenn og Framsóknarmenn hafa rökstutt sinnaskipti sķn meš žvķ aš ljóst vęri aš Ķsland žyrfti į hervernd aš halda įfram vegna innrįsar Sovétmanna ķ Ungverjaland og vopnaskaks viš Sśez-skurš žar sem Bretar, Frakkar og Ķsraelsmenn beittu vopnavaldi.

Sennilega hafa nokkrar samverkandi įstęšur valdiš sinnaskiptum rķkisstjórnarinnar;  allmargir framįmenn,  jafnvel rįšherrar, Framsóknarflokks og Alžżšuflokks voru ę į žvķ mįli aš halda skyldi samstarfinu viš Bandarķkjamenn įfram.  Žvķ voru žeir hugsanlega aldrei alveg heilir ķ afstöšu sinni til brotthvarfs varnarlišsins. Žó tel ég aš hugdettur um aš žingsįlyktunin vęri ašeins kosningabrella hafi veriš venjulegt pólķtķskt moldvišri, ekkert bendir til annars. Ķsland var fjįržurfi og žaš mį fęra fyrir žvķ rök aš snjallir stjórnmįlamenn hafi gert sér grein fyrir žvķ aš nota mętti hernašarlegt mikilvęgi Ķslands til aš aušvelda lįntöku. Žó viršist žaš vopn hafa snśist ķ höndum žeirra žvķ lżsingar af tilraunum Ķslendinga til  aš fį lįnsfé lżsa nįnast örvęntingu, enda varš snemma ljóst aš Bandarķkjamenn hugšust nżta sér efnahagsmįtt sinn og tengja saman varnar- og lįnamįlin.  Žeir viršast einnig hafa beitt ašrar žjóšir įkvešnum žrżstingi, aš lįna Ķslendingum ekki fé aš svo stöddu. Sjįlfstęšismenn fullyrtu žó strax aš lįnveitingin vęri meginįstęša stefnubreytingarinnar:

Dollararnir, sem Ķsland fęr eru teknir śr sjóši sem „ašeins mį nota til rįšstafana, sem forsetinn telur mikilvęgar fyrir öryggi Bandarikjanna". Žetta lįn er meš öšrum oršum veitt sem borgun til rķkisstjórnar Ķslands fyrir aš hafa fallist į įframhaldandi dvöl varnarlišsins hér į landi.

Žaš mį žó ekki lķta framhjį žvķ aš atburširnir ķ Ungverjalandi og viš Sśez-skurš hafa aš lokum vakiš žį af vęrum blundi, sem trśšu aš smįžjóš eins og Ķsland gęti žrifist įn afskipta stórveldanna. Sś skżring hefur einnig įn efa žótt hljóma best śt į viš. Žaš sem vóg aš lokum žyngst var lįnamįliš, hvort sem žaš var ętlun rķkisstjórnarinnar allt frį upphafi aš nota brotthvarf varnarlišsins sem samningsvopn eša ekki.

Einnig vil ég geta žess aš Dr. Donald E. Nuechterlein segir ķ bók sinni aš lįnveitingin hafi haft įhrif į aš įframhaldandi starfsemi Ķslendinga ķ kringum varnarlišiš vęri tryggš, auk žess sem rķkisstjórnin hélt velli. Hann nefnir einnig aš Alžżšubandalagiš, sem žó hafši veriš haldiš utan viš samningavišręšurnar viš Bandarķkjamenn, hafi fallist į žessa stefnubreytingu vegna žess aš ķ žeirra huga breyttu nokkrir mįnušir til eša frį ķ veru varnarlišsins ekki öllu. Dr. Nuechterlein segir aš fįir Ķslendingar hafi dregiš žaš ķ efa aš nįin tengsl vęru milli įkvöršunar rķkis-stjórnarinnar aš hętta viš aš senda varnarlišiš heim og lįntökunnar

Nišurstašan varš žvķ sś aš varnarlišiš fór hvergi og samiš var um ótiltekna frestun į brottför žess, vegna įstandsins ķ alžjóšamįlum. Hermann Jónasson sagši ķ umręšum į žingi žegar veriš var aš gera grein fyrir nišurstöšum višręšnanna aš skošun sķn į mįlinu hafi ekki breyst heldur įstandiš ķ heiminum. Undir žaš tóku einnig ašrir žingmenn stjórnarinnar.

Eftir žetta gerši vinstri stjórnin ekkert til aš framfylgja įlyktun Alžingis frį žvķ ķ mars 1956 žar til hśn lét af völdum 1958. Varnarlišiš sat reyndar sem fastast į Ķslandi allt til įrsins 2006 žrįtt fyrir hįvęr mótmęli oft og tķšum. Žó svo aš ķslenskar rķkisstjórnir geršu tilraunir til aš lįta varnarsamstarfinu lokiš fór žó svo aš Bandarķkjamenn įttu sķšasta oršiš.  Žeir réšu žvķ endanlega aš nóg vęri komiš žegar žeir žurftu ekki lengur į Ķslandi aš halda sem hluta af varnarkešju sinni.

Athugasemdir:

  1. Ķ 7.grein varnarsamnings Ķslands og Bandarķkjanna frį 1951 segir: „Hvor rķkisstjórnin getur, hvenęr sem er, aš undanfarinni tilkynningu til hinnar rķkisstjórnarinnar, fariš žess į leit viš rįš Noršur-Atlantshafsbandalagsins, aš žaš endurskoši, hvort lengur žurfi į aš halda framangreindri ašstöšu, og geri tillögur til beggja rķkisstjórnanna um žaš, hvort samningur žessi skuli gilda įfram. Ef slķk mįlaleitan um endurskošun leišir ekki til žess, aš rķkisstjórnirnar verši įsįttar innan sex mįnaša, frį žvķ aš mįlaleitunin var borin fram, getur hvor rķkisstjórnin, hvenęr sem er eftir žaš, sagt samningnum upp, og skal hann žį falla śr gildi tólf mįnušum sķšar. Hvenęr sem atburšir žeir verša, sem 5. og 6. gr. Noršur- Atlantshafssamningsins tekur til, skal ašstaša sś, sem veitt er meš samningi žessum, lįtin ķ té į sama hįtt".   Ķ žingsįlyktunartillögunni frį 28.mars 1956 sagši aš „..eigi skuli vera erlendur her į Ķslandi į frišartķmum, verši žegar hafin endurskošun į žeirri skipan ... aš Ķslendingar annist sjįlfir gęzlu og višhald varnarmannvirkja - žó ekki hernaršarstörf - og aš herinn hverfi śr landi." Loks var žvķ bętt viš aš nįist ekki samkomulag um žaš mun mįlinu verša fylgt eftir į grundvelli 7.gr varnarsamningsins frį 1951. Stefįn Jóhann Stefįnsson, Minningar Stefįns Jóhanns Stefįnssonar, bls.104.
  2. Andstęšingar Framsóknarflokks og Alžżšuflokks köllušu samstarf žeirra fyrir kosningarnr 1956 „Hręšslubandalagiš", Sjįlfir köllušu flokkarnir samstarfiš umbótabandalagiš. Flokkarnir tveir geršu meš sér mįlefnasamning og fóru ķ mikla fundaherferš til aš kynna samninginn og vinna aš frambošum sķnum. Ķ raun var žessu žannig fariš aš flokkarnir hvöttu fylgismenn sķna til aš kjósa samstarfsflokkinn žar sem hann var ķ framboši. Žórarinn Žórarinsson, Sókn og sigrar, bls. 266-267.
  3. Fyrir kosningar hafši góšvinur Ólafs, Konrad Adenauer kanslari Vestur-Žżskalands bošiš Ķslandi hįtt lįn, sem Ólafur ekki žįši af ótta viš aš žaš kęmi Sjįlfstęšisflokknum illa ķ kosningabarįttunni Ķsland var fjįr  vant og žvķ ekki aš undra aš Ólafur Thors dragi žessa įlyktun af nišurstöšu samningavišręšnanna viš Bandarķkin. Matthķas Johannessen, Ólafur Thors ęvi og störf  II.
  4. Alžżšuflokkur fékk 18,3% atkvęša ķ kosningunum 1956, Framsóknarflokkur 15,6% og samtals 25 žingmenn. Sjįlfstęšisflokkurinn fékk 42,4% og 19 menn kjörna. Alžżšubandalagiš hlaut 19,2% atkvęša en ašeins 8 žingmenn. Žjóšvarnarflokkurinn nįši ekki manni į žing. Hagskinna, töflur į bls. 878-881
  5. Dr. Donald E. Nuechterlein skrifar um Alžżšuflokksmanninn Gylfa Ž. Gķslason aš hann hafi veriš einn af ašaltillögumönnum žess aš fariš vęri śt ķ kosningabandalag viš Framsóknarflokkinn 1956. Gylfi var aš sögn dr. Nuechterlein ķ andstöšu viš hin alžjóšlegu sjónarmiš ķ utanrķkismįlum sem stefna Stefįns Jóhanns Stefįnssonar fyrrum forsętisrįšherra mótašist af. Iceland reluctant ally, bls. 17.

Heimildaskrį:

Dagblašiš Tķminn

1956.

Einar Olgeirsson, Ķsland ķ skugga heimsvaldastefnunnar, Jón Gušnason skrįši. Reykjavķk, 1980.

Emil Jónsson, Į milli Washington og Moskva. Reykjavķk, 1973.

Frjįls žjóš

1953, 1956.

Hagskinna. Sögulegar hagtölur um Ķsland

Ritstjórar Gušmundur Jónsson og Magnśs S. Magnśsson. Reykjavķk, 1997.

Helgi Skśli Kjartansson, Ķsland į 20 öld. Reykjavķk, 2002.

Matthķas Johannessen, Ólafur Thors ęvi og störf  II. Reykjavķk, 1981.

Morgunblašiš

1956, 1995.

Nuechterlein, Donald E., Iceland a reluctant ally. Ithaca NY, 1961.

Stefįn Jóhann Stefįnsson, Minningar Stefįns Jóhanns Stefįnssonar, sķšara bindi. Reykjavķk, 1967.




Valur Ingimundarson, „Vinstri stjórnin og varnarmįlin 1956". Saga tķmarit Sögufélags 33 (1995), bls. 9-53.


Žórarinn Žórarinsson, Sókn og sigrar, saga Framsóknarflokksins 1937-1956 2. bindi. Reykjavķk, 1986.


Skošun höfundar į facebook

Žetta hafši ég um facebook aš segja ķ desember 2008: "fésbókin er eitthvaš fķflalegasta og gagnslausasta fyrirbęri sem ég hef oršiš var viš į lķfsleišinni, sem žó er oršin bżsnalöng. Ég er aš minnsta kosti ekki enn bśinn aš įtta mig į töfrum hennar." Og bętti ašeins um betur: "Mér finnst žetta hęgvirt apparart sem hefur aš mķnu viti ekki nokkra gįfulega funksjón. Ef einhver er ósammįla mér og getur fyllt mig rökum um eitthvaš allt annaš er ég tilbśinn aš hlusta į žaš."

Ķsland og umheimurinn til loka fyrri heimsstyrjaldar

Breski sagnfręšingurinn Arnold Toynbee kom fram meš žį kenningu aš į Ķslandi lķkt og į grķsku nżlendunum ķ Litlu-Asķu hafi samtök skipshafna skapaš lżšręšislegt stjórnskipulag, žar sem sś tvöfalda ögrun aš flytja til nżs og haršbżls lands hafi lyft menningunni til mikils žroska. Žar į Toynbee jafnt viš stjórnmįl sem bókmenntir, en getur žess einnig aš ögrunin hafi vart meiri mįtt vera. Hann tekur einnig fram aš menningarheimur Ķslendinga hafi notiš einangrunarinnar.[1] Žaš var enda löngum rķkjandi söguskošun aš Ķsland hefši um aldir veriš einangraš land į ysta hjara veraldar. Tališ var aš ķbśar landsins hefšu lķtinn sem engan įhuga į žvķ sem geršist utan landsteinananna og sömuleišis hefšu erlend rķki lķtilla sem engra hagsmuna aš gęta gagnvart Ķslandi og vęru įhugalaus um žetta eyland noršur ķ Ballarhafi.

Lengi var tališ aš Ķslandsįhugi śtlendinga, og žį einkum stóržjóša hafi fyrst aukist mešan į heimsstyrjöldinni sķšari stóš, einkum vegna meints hernašarlegs mikilvęgis landsins. En var žaš raunverulega svo?  Hér į eftir ętla ég aš gera grein fyrir stöšu Ķslands į alžjóšavettvangi ķ frį landnįmi allt til loka fyrri heimsstyrjaldar.

U P P H A F I Š

Atlantshafiš og fjarlęgšin til og frį öšrum löndum voru įkvešin vörn fyrir Ķsland. Löng og erfiš sigling en žó hvergi ómöguleg, beiš žeirra sem hingaš vildu sigla. Žó bendir Žór Whitehead, sagnfręšingur, į žaš ķ bók sinni „Ófrišur ķ ašsigi" hve mikilvęgt žaš hafi veriš Ķslendingum frį öndveršu aš geta įtt margvķsleg samskipti viš grannlönd sķn, einkum Noreg[2].  Frį upphafi konungsvalds og fram į tuttugustu öld tengdust mįlefni Ķslands į erlendum vettvangi fyrst og fremst utanrķkisverslun og veišum erlendra manna į Ķslandsmišum.[3] Žeir menn sem köllušu sig Ķslendinga höfšu brotist undan valdi Noregskonungs sem žó hótaši oft aš fara meš hernaši gegn hinum brottflśnu til aš auka tekjur sķnar og völd. Vegalengdin frį Noregi til Ķslands viršist žó hafa haldiš aftur af konungum uns innvišir žjóšveldisins voru oršnir feisknir af stanslausum erjum innanlands. Žį greip Noregskonungur tękifęriš og lofaši aš tryggja friš og nęga ašdrętti. Hinn svokallaši Gamli sįttmįli milli höfšingja Ķslands og Noregskonungs varš til. Hér veršur ekki tekin afstaša til hvort vangaveltur sagnfręšingsins Patriciu Boulhosa um tilgang og tilurš sįttmįlans standist.[4]  Sömuleišis veltir Pétur J. Thorsteinsson, fyrrum sendiherra, fyrir sér hvort sįttmįlinn hafi veriš rķkjasamningur ķ nśtķmaskilningi, enda sé samningurinn viš konung einan. Žó var aš žvķ er viršist litiš į Ķsland sem hluta Noregs.[5] Į fjórtįndu öld sameinašist Noregur danska rķkinu, en hafši ekki haft tök į aš standa viš skuldbindingar konungs gagnvart Ķslandi, enda hafši flotaveldi hans hnignaš og lķtiš veriš um siglingar til Ķslands įrum saman. Eftir įriš 1537 laut Ķsland Danakonungum beint.[6]  Fram undir įriš 1400 hafši lķtiš boriš til tķšinda ķ utanrķkismįlum Ķslands; Ķslendingar verslušu enda nęr eingöngu viš Noršurlönd fyrstu aldir Ķslandsbyggšar.[7]

E N S K A  Ö L D I N  O G  Ž Ż S K A

Snemma į fimmtįndu öld hófust siglingar enskra til Ķslands, jafnt til fiskveiša og verslunar. Žeir óskušu eftir frjįlsum ašgangi aš fiskimišum og vildu fį aš versla viš Ķslendinga aš vild.[8]  Danir neyddust til aš gefa verslun og fiskveišar frjįlsar.[9] Landsmenn höfšu setiš og vildu sitja einir aš fiskimišum sķnum enda hafši sś breyting oršiš į śtflutningsversluninni aš sjįvarafuršir voru oršnar ašalśtflutningsvaran.[10] Fiskneysla var aš aukast og miklar framfarir höfšu oršiš ķ skipasmķšum, sem leiddi til žess aš į Ķslandsmiš flykktust sjósóknarar helstu rķkja Noršurįlfu.[11]  Tališ er öruggt aš Englendingar hafi veriš byrjašir aš veiša fisk viš Ķslandsstrendur žegar į fyrsta įratug fimmtįndu aldar. Ķslendingar munu hafa amast viš fiskveišum žeirra hér viš strendur, enda sżndu sęfararnir ensku mikinn yfirgang.[12] Sömuleišis hófu ensk kaupskip siglingar til landsins, höfšu vetursetu og höfšu uppi allnokkurn ófriš.[13]

Veldi Englendinga į hafinu var aš aukast, žeir geršust öflugasta sęveldi veraldar, drottnušu į Noršur-Atlantshafinu, drógu Ķsland inn į įhrifasvęši sitt og sįu til žess aš Danakonungi var um megn aš beita valdi sķnu. Žó viršast žeir enga löngun hafa haft til aš eignast landiš, žó žeim hefši žaš sennilega veriš ķ lófa lagiš.[14]  Margar sögur eru til af miskunarleysi enskra Ķslandsfara gagnvart innfęddum og öšrum sem reyndu aš standa ķ vegi fyrir žeim; einna hęst ber drįp Björns Žorleifssonar, hiršstjóra, įriš 1467. Ódęši žaš leiddi af sér ófriš į Noršur-Atlantshafi[15].

Ķ kjölfar įkvöršunar Englandskonungs aš senda herskip sķn til varnar fiskveišiflotanum enska į Ķslandsmišum įriš 1484 brutust įtök enn į nż śt milli enskra og danskra sem stóšu ķ sex įr. Žeim lyktaši meš žvķ aš Englendingar og Hollendingar fengu leyfi til fiskveiša og verslunar viš Ķsland, gegn žvķ aš žeir greiddu tolla og skatta. Jafnframt var žess krafist aš žessar žjóšir endurnżjušu leyfi sitt į sjö įra fresti. Veturseta erlendra manna ķ landinu var žó bönnuš. Samkomulag žetta var stašfest meš svoköllušum Piningsdómi, žó meš žeirri merkilegu breytingu aš Englendinga var hvergi getiš ķ dómnum.[16] Meš žessu varš aušveldara fyrir Hansakaupmenn aš sigla til Ķslands. Siglingar Hollendinga hingaš uršu aldrei miklar, en ašrar žjóšir t.d Baskar og Spįnverjar veiddu talsvert hér viš land.  Óhętt er aš segja aš žarna hafi veriš veitt įkvešiš frelsi til siglinga til Ķslands. Varš śr aš samkeppni mikil rķkti milli Englendinga og Žjóšverja um siglingar til landsins, sem stóš žó ekki lengi žvķ įriš 1602 hófst tķmabil sem kennt hefur veriš viš einokunarverslun Dana.[17]

Žegar lķša tók į sextįndu öld jókst verslun Žjóšverja en draga tók śr verslun Englendinga. Konungsvald tók aš styrkjast ķ Danmörku į sama tķma, og meš tilstilli hers og flota treystu Danir  rķkisvald į Ķslandi. Um žęr mundir uršu breytingar sem drógu śr įhuga Englendinga į aš sigla til Ķslands; fiskur lękkaši ķ verši ķ kjölfar sišaskipta og enskir sjómenn hófu aš stunda sjó frį Nżfundnalandi. Žó höfšu žeir bękistöš ķ Vestmannaeyjum allt til įrsins 1558.[18]  

Žjóšverjar nįšu smįm saman miklum ķtökum į Ķslandi og į mišunum umhverfis landiš og munu hafa beitt žeim ašferšum aš fį ķslenska rįšamenn ķ liš meš sér. Helgi Žorlįksson segir žaš illa kannaš, en žó munu vera til žekkt dęmi žessa[19]. Žegar leiš į sextįndu öld kvörtušu Žjóšverjar mjög yfir Englendingum sem voru aš versla ķ leyfisleysi į Ķslandi, enda höfšu žeir veriš hiršulausir um aš endurnżja samninginn frį 1490[20]. Danir tóku į hegšun Englendinga af hörku undir lok sextįndu aldar og hófu einhverjar mestu hernašarašgeršir sķnar viš Ķslandsstrendur og tóku nokkur skip ensk til aš žrżsta į aš Englendingar virtu fyrrgreindan samning. Helga Žorlįkssyni žykir athyglisvert hversu mikla stillingu Englendingar sżndu ķ žessum įtökum, aš žeir beittu hvorki ofbeldi né sendu herskip til verndar flotanum[21].

            Danakonungum lķkaši einnig illa hversu mjög Žjóšverjar gręddu į versluninni og vildi lįta danska žegna sķna njóta višlķka įgóša. Žvķ var tekiš til viš aš leigja dönskum žegnum eina og eina verslunarhöfn į Ķslandi uns Žjóšverjum var bolaš śt og žegnar Danakonungs fengu Ķslandsverslunina alla.[22]

Ķ S L A N D  U N D I R  D Ö N S K U  V A L D I

Į seytjįndu öld stękkaši heimsveldiš breska og Ķsland og mišin umhverfis féllu ķ skuggann af žeim miklu landvinningum, kaupskap og aušsöfnun sem blasti viš Englendingum.[23]  Hafiš var sömuleišis įfram trygging Ķslendinga, enda landiš afskekkt og einangraš ķ hernašarlegu tilliti. Danir sluppu aš mestu viš aš halda uppi landvörnum į Ķslandi, en gripu til žess rįšs aš afvopna Ķslendinga, sem kom sér verulega illa žegar sjóręningjar fóru rįnshendi um landiš į 17.öld.[24] Danakonungur var hylltur sem einvaldur į Ķslandi įriš 1662 og į sķšari hluta 17. aldar og alla žį įtjįndu mun ekki hafi hafa boriš til stórtķšinda ķ utanrķkismįlum landsins. Nokkrar deilur spruttu vegna veiša erlendra skipa į Ķslandsmišum, ašallega Englendingar og Hollendingar.[25] Undir lok įtjįndu aldar tók žó aš draga til tķšinda.

Ķ S L A N D  Į  B R E S K U  V A L D S V Ę Š I

Ekkert veldi Dönum sterkara virtist sękjast eftir Ķslandi til eignar eša afnota og žó Englendingar réšu rķkjum į öldum hafsins var frekar vandręšalķtiš meš žeim og Dönum, žar til um aldamótin 1800. Į įrunum 1785 til 1815 munu żmsir mektarmenn breskir hafa lagt žaš til aš Bretastjórn legši Ķsland undir sig.

Vert er aš segja frį aš samkvęmt leyniskjali breska utanrķkisrįšuneytisins frį įrinu 1785 viršist hugur Breta hafa stašiš til aš innlima Ķsland ķ heimsveldiš. Hugsanlega var megintilgangurinn aš nį hér ķ brennistein sem įtti aš vera nóg til af auk annarra lands- og sjįvargęša. Leitaš hafši veriš til sir Josephs Banks sem hafši komiš til landsins ķ vķsindaleišangri įriš 1772, hafši mikiš įlit į Ķslendingum og mun hafa litiš į žessi įform sem mannśšarverk.[26] Ekkert varš śr žessu rįšabruggi en forvķgismašur žess, John Hyndford Cochrane reyndi hvaš hann gat mešan hann lifši aš fį Bretaveldi til aš innlima Ķsland. Lķklegt mį telja aš löngun til aš efla eigin frama hafi rįšiš framgöngu Cochranes ķ žessu mįli.

Įriš 1801 gerši Cochrane lokatilraun til aš fį bresku stjórnina til aš yfirtaka Ķsland, enda sannfęršur um aš eftir miklu vęri aš slęgjast, en žį voru breyttir tķmar. Danir voru hluti af Hlutleysisbandalagi žjóša Noršur-Evrópu gegn Bretum ķ strķšinu sem geysaši um noršurįlfu og kennt var viš Napóelon Frakkakeisara. Žaš varš til žess aš Cochrane taldi tķmabęrt aš hernema landiš.[27] Hann įleit aš ekki žyrfti fjölmennt herliš til žess. Joseph Banks tók undir žessar hugmyndir, žó žeir vęru ósammįla um land- og sjįvargęši Ķslands.[28] Banks taldi hertöku Ķslands vera vęnlega fyrir vansęla ķbśa eyjunnar sem sķšar gętu oršiš dyggir enskir žegnar. Sķšast en ekki sķst vęri hertakan įlitshnekkir fyrir Dani gagnvart öšrum rķkjum Evrópu. Ašstęšur uršu žó til žess aš ekki kom til hernįms Ķslands og lķklegt er aš Bretum hafi varla fundist svara kostnaši aš hertaka landiš.[29]

Įriš 1807 tók Danmörk afstöšu gegn Bretum ķ Napóleonsstyrjöldunum, styrjöld var hafin milli žessarra žjóša, skoriš var į tengsl Ķslands viš danska rķkiš, Bretar settu į hafnbann, hertóku skip og lokušu siglingaleišum. Ķslendingar leitušu til óvina danska rķkisins um undanžįgu frį hafnbanni til aš vöruskortur yrši ekki ķ landinu, sem Bretar samžykktu og kröfšust į móti aš fį aš versla frjįlst og veiša aš vild[30]. Žeir sendu hingaš herskip og neyddu fulltrśa konungs til aš leyfa žeim verslun, en Danir reyndu hvaš žeir gįtu aš hafa žaš aš engu.

Um sumariš 1809 var brotiš blaš ķ samskiptum Dana og Breta žegar til Ķslands kom skip ķ eigu kaupmanns nokkurs, Phelps aš nafni. Meš honum ķ för var mašur sem er Ķslendingum betur kunnur, danskur sjólišsforingi aš nafni Jörgen Jörgensen, Jörundur kallašur hundadagakonungur. Anna Agnarsdóttir sagnfręšingur, einn helsti sérfręšingur ķslenskur um atburši sumarsins 1809, hefur įlyktaš aš Jörgensen kunni aš hafa haft nasasjón af fyrri hugmyndum Banks um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi.[31] Helgi P. Briem lögfręšingur, gerir žvķ skóna ķ doktorsritgerš sinni aš valdarįnstilraun žeirra kumpįna sé runnin undan rifjum Banks, segir aš ekki sé vitaš „hvort Banks datt ķ hug aš nota mętti Jörgensen til žess aš koma fram byltingunni į sakleysislegan hįtt, strax viš fyrstu ferš hans til Ķslands." Helgi fullyršir jafnframt aš Banks hafi tališ Jörgensen rétta manninn til aš koma byltingunni af staš og heppilegan til aš hafa forystu ķ ferš Phelps kaupmanns til Ķslands.[32] Helgi telur Banks hafi dottiš ķ hug aš Daninn vęri kjörinn til aš hefja byltingu į Ķslandi og aš žjóšerni hans dręgi ennfremur śr įhęttu Breta ef illa fęri, žeir gętu hęglega žvegiš hendur sķnar af honum, eins og Helgi P. Briem oršaši žaš.[33] Žaš gerši Banks lķka svo um munaši žegar eftirmįl byltingarinnar hófust og sagši Jörgensen vera stórhęttulegan byltingarmann, illmenni, sem hefši trošiš hugmyndafręši frönsku stjórnarbyltingarinnar upp į saklausa Ķslendinga.[34]

Žór Whitehead segir aš Bretastjórn hefši aldrei lagt blessun sķna yfir valdarįn Phelps og Jörgensens, žaš hefši veriš fullkomin lögleysa aš žeirra mati.[35] „Kjįnaskapur", „feikn" og „ódęšisverk" voru mešal žeirra orša sem Banks notaši til aš lżsa įliti sķnu į žvķ sem įtt hafši sér staš. Žó er til er bréf sem aldrei var sent ķslensku yfirvaldi žar sem Banks hvetur til handtöku stiftamtmannsins danska til aš mögulegt vęri af hįlfu Breta aš hernema landiš. Ętla mį aš bresk yfirvöld hafi veriš fallin frį öllum slķkum įformum įšur en kom til bréfiš yrši sent. Anna Agnarsdóttir hefur sömuleišis slegiš žvķ föstu aš bresk stjórnvöld hafi veriš alsaklaus af byltingunni.[36]

Bretar geršu žó samning viš ęšstu menn Ķslendinga, Stephensenbręšur, fengu tryggingu fyrir verslun og öryggishagsmunum sķnum, gegn žvķ aš lżsa landiš hlutlaust og heita žvķ vernd.[37]

Bresk stjórnvöld fengu žaš sem žau vildu, įn žess aš žurfa aš innlima Ķsland, žegar verslun Breta į Ķslandi gat hafist ķ kjölfar tilskipunar žess efnis įriš 1810.  Įgóšinn af žeirri skipan var mestur fyrir breska kaupmenn aš ógleymdum Ķslendingum sjįlfum. Ķsland var komiš undir vernd Bretlands meš žessari tilskipun.

Žegar Napóleonsstrķšum lauk meš Kķlarfrišnum 1814 gįtu Danir hert tök sķn į Ķslandi aš nżju sökum žess hve sįttfśsir Bretar voru viš žį, en eftir žvķ sem leiš į öldina nķtjįndu jókst krafan um frķverslun, sem gekk aš lokum eftir.

Ķ S L AN D   T E N G I S T  U M H E I M I N U M

Meš aukinni tękni į sviši vélbśnašar, tilkomu gufuvéla, minnkaši einangrun Ķslands. Tveir atburšir į sķšari hluta 19. aldar sżna žaš svo ekki veršur um villst.

            Frakkar óskušu eftir ašstöšu til fiskvinnslu og verslunar į Žingeyri viš Dżrafjörš įriš 1855 og var mįliš rętt fram og til baka ķ tvö įr į Ķslandi og ķ Danmörku. Żmsir Ķslendingar héldu fram aš beišnin gęti stefnt žjóšerni og atvinnuvegum Ķslendinga ķ tvķsżnu en mįlgagn dönsku stjórnarinnar taldi sjįlfsagt aš verša viš henni ef stöšin hefši „ekkert hernašargildi".[38] Frakkar sendu tiginn prins til landsins til aš reka į eftir mįlinu. Kjartan Ólafsson fullyršir ķ tķmaritinu Sögu įriš 1986 aš fįir hafi efast žį aš heimsókn sś hafi tengst višleitni Frakka til aš tryggja sér heimild til aš stofna nżlendu ķ Dżrafirši. Mįli sķnu til stušnings vķsar Kjartan til blaša- og bréfaskrifa.[39]

            Annaš dęmi er kvittur sem kom upp ķ Bretlandi um aš konungur Danmerkur hyggšist afhenda Rśssum Ķsland til sjóhernašar gegn stušningi viš landadeilur Dana ķ Slésvķk. Umręša um mįliš olli nokkurri kįtķnu mešal breskra žingmanna sem augljóslega žótti ekki mikil ógn af Ķslandi. Žór Whitehead bendir į hér sé į ferš fyrsta dęmi um hugmyndir um aš nota mętti Ķsland sem stökkpall til įrįsa į grannland, og aš fjarlęgšin frį Bretlandi til Ķslands hefši minnkaš.[40]

            Skipun ręšismanna żmissa rķkja į Ķslandi er enn eitt dęmiš um aš landiš og umheimurinn vęru aš fęrast saman.

 

T E N G S L I N  V I Š  B R E T A

Ķ lok nķtjįndu aldar voru višskipti Breta og Ķslendinga oršin fjörug, fastar feršir gufuskipa voru milli landanna og Bretar voru teknir til viš aš sękja į Ķslandsmiš aš nżju. Į fyrsta įri nżrrar aldar geršu Danir og Bretar svo meš sér samning sem takmarkaši stęrš landhelginnar viš žrjįr sjómķlur. Bretar höfšu dregiš Ķsland yfir į įhrifasvęši sitt ķ Napóleonsstyrjöldunum og Danir vildu allt til vinna aš halda góšri sambśš viš Breta. Ķslenskir bęndur įttu višskipti viš Breta og žó ętla mętti aš óvild skapašist ķ garš stóržjóšarinnar vegna įgangs hennar į ķslenskum fiskimišum segir Žór Whitehead aš ekki megi sjį annaš en vinaržel ķ garš hennar ķ heimildum.[41] Verslun viš Breta var og mjög vinsęl.

Pétur Thorsteinsson vill ekki kalla atburši sem uršu ķ tengslum viš veišar Breta į Ķslandsmišum undir aldamótin 1900 „žorskastrķš".[42] Žó er t.d. sagt frį stofnun eftirlitsfélagsins Vigilantia sem įtti aš sigta śt landhelgisbrjóta og hvernig skošanir fólksins ķ landinu virtust skiptast ķ tvö horn, żmist voru menn andvķgir Bretum og veišum žeirra eša fylgjandi.[43] Eftir įralangar deilur nįšist samkomulag viš Breta įriš 1901 um tilhögun veiša utan landhelgi.[44]

            Bretar og Frakkar, sem höfšu lengi deilt innbyršis, bundust samtökum gegn vaxandi veldi Žjóšverja įriš 1904.

 

T E N G S L I N  V I Š  Ž J Ó Š V E R J A

Snemma į nķtjįndu öld tókust vinsamleg kynni meš Žjóšverjum og Ķslendingum, enda fylltust Žjóšverjar įhuga į menningu Noršurlandažjóša og norręnum fręšum. Einkum beindist įhugi hugvķsindamanna aš Ķslandi, sem žeir köllušu Sögueyjuna. Žaš gat af sér mikla athygli og skilning į sjįlfstęšisbarįttu Ķslendinga į 19.öld.[45] Įhrifanna gętti einnig ķ hina įttina; sterk įhrif voru af žżskri menningu į žį ķslensku. Žó voru Ķslendingar seinni til aš hefja višskipti viš Žjóšverja en aš stofna til menningartengsla viš žį, žaš geršist ekki fyrr en į snemma į tuttugustu öld, en var mjög einhliša, Ķslendingum ķ óhag.[46] Um žaš bil tķu af hundraši innfluttra vara į Ķslandi kom frį Žżskalandi į įrunum fyrir fyrri heimsstyrjöld.[47]

            Landveldiš Žżskaland var įkvešiš ķ aš hasla sér völl į hafinu og hnekkja sjóveldi Breta og gera Žżskaland aš heimsveldi. Žó er ekki aš sjį aš hernašarlegur įhugi Žjóšverja į Ķslandi hafi aukist nokkuš, eins og frįsögn af tilraunum stofnenda „Milljónafélagsins" bera meš sér. Žeir reyndu aš afla sér rekstrarfjįr frį Žżskalandi og reyndu aš heilla Žjóšverja meš žvķ aš bjóša žeim aš reisa kolastöš ķ Višey. Įhuginn var enginn enda Ķsland vķšs fjarri ķ žeim hugmyndum sem žżskum žóttu bestar viš aš koma breska flotanum į kné.[48]

            Žór Whitehead telur aš eftir aš gufuskip uršu algeng hafi Ķsland oršiš hernašarlega mikilvęgara en įšur, en ķ augum Breta réšist mikilvęgi landsins fyrst og fremst af žvķ hvernig Žjóšverjar högušu hernaši sķnum.[49]

 

Ķ S L A N D  Ķ  F Y R R I  H E I M S S T Y R J Ö L D

Fręšimenn greinir į um hverjar séu meginorsakir fyrri heimsstyrjaldarinnar sem hófst ķ lok jślķ 1914. Spenna og vantraust höfšu veriš aš magnast milli stórvelda įrum saman sem fundu sér enga ašra śtgönguleiš en strķš. Hvort sem kenna mį hernašarhyggju eša heimsvaldastefnu um strķšiš mį telja ljóst aš įtökin höfšu mun meiri įhrif į Ķsland en fyrri styrjaldir ķ Evrópu. Landiš var žegar lżst hlutlaust ķ strķšinu.[50]

            Žjóšverjar höfšu eflt flota sinn mjög, enda höfšu Bretar veriš oršnir įhyggjufullir yfir varnarleysi Ķslands fyrir strķšiš.[51] Atlantshafiš varš vettvangur įtaka, einkum hvaš snerti ašföng og bann viš flutningum į žeim. Žaš hafši mikil įhrif į Ķslandi, eins og gefur aš skilja. Til aš Bretar gętu haft betra eftirlit meš žvķ sem geršist į hafinu umhverfis Ķsland varš śr aš žeir skipušu hér sendiręšismann.[52] Žór Whitehead vill ekki žvertaka aš žżska flotastjórnin hefši į žessum tķma getaš séš sér hag ķ aš eiga ašgang aš höfn į Ķslandi.[53] Bretum voru hernašarhagsmunir mjög ofarlega ķ huga, siglingaleišin yfir Atlantshaf var žeim grķšarmikilvęg. Sömuleišis var varnarleysi Ķslands stór žįttur ķ öryggiskešju Breta, en framvinda hernašarins į hafinu gaf Bretum žó ekki įstęšu til aš taka landiš. Žó var landiš aldrei langt śr augsżn flotans breska.[54] Hefšu įtök fęrst ķ ašrar įttir en žau geršu hefšu Bretar aš lķkum žurft aš koma sér upp flotabękistöš ķ landinu.

            Bretar bönnušu Ķslendingum öll višskipti viš Žjóšverja įriš 1915, og žeir sem fóru ekki aš žeim reglum voru settir į svartan lista og ķ višskiptabann.[55] Bretar vildu styrkja hafnbanniš og fengu Ķslendinga, sem töldu sig ekki eiga annars śrkosta, til aš gera viš sig višskiptasamning įn atbeina Dana. Samningar tókust, žar sem višskiptum viš Noršurlönd voru settar žröngar  skoršur og śtflutningur til Danmerkur var alveg stöšvašur, en Bretar lofušu aš tryggja Ķslendingum helstu ašföng en svo viršist aš žeir hafi žurft aš beita nokkrum žrżstingi.[56] Žar meš mį segja aš hlutleysiskröfunni hafi veriš vikiš til hlišar, enda tóku Ķslendingar žarna afstöšu meš Bretum gegn Žjóšverjum. Bandarķkjamenn tóku aš sér aš sjį Ķslendingum fyrir naušsynjum eftir aš žeir blöndušust ķ strķšiš.[57] Žegar kom fram į įriš 1917 efldu Žjóšverjar kafbįtahernaš sinn į Atlantshafinu sem stöšvaši um tķma allar siglingar milli Ķslands og Noršurlanda, en viš žeim vanda var brugšist meš aš leyfa siglingar til landsins frį Danmörku.[58] Segja mį aš žarna hafi Ķslendingar veriš komnir meš utanrķkismįl ķ sķnar hendur, žó žeir vęru hluti danska konungdęmisins.[59] Öryggismįl żttu undir ašskilnaš viš Dani, Ķslendingar öšlušust eins konar sjįlfręši ķ sķnum mįlum, og höfšu enga vörn af sambśš sinni viš Dani.[60] Ķslendingar gįtu įtt frišsamleg samskipti viš Breta žó Danir ęttu ķ strķši viš žį.[61] Ętla mį af heimildum aš Ķslendingar hafi almennt veriš fylgjandi bandamönnum ķ strķšinu, en žó var trausta fylgismenn Žjóšverja aš finna ķ landinu, einkum mešal menntamanna.[62]

            Žjóšverjar geršu tilraun meš aš senda hingaš til lands leynilegan erindreka til aš stunda įróšur og aš veita żmsar upplżsingar um ašstęšur į Ķslandi. Sį var ógętinn og komst žvķ fljótlega upp um hann, en almennt viršist žżska stjórnin lķtinn įhuga hafa haft į Ķslandi. Svo er aš sjį aš Žjóšverjar hafi almennt tališ aš Bretar hyggšust innlima Ķsland ķ rķki sitt, hér kvaš viš kunnuglegan tón, en aš lķkum voru žessar grunsemdir aš ósekju, enda höfšu Bretar nįš žeim markmišum sem žeir ętlušu, įn žess aš žurfa aš innlima landiš.[63]

 

S T R Ķ Š S L O K  O G  F U L L V E L D I  1 9 1 8

Meš fullveldissamningi Ķslands og Dana sem tók gildi 1. desember įriš 1918, lżstu Ķslendingar yfir „ęvarandi hlutleysi", sem aš mati Žórs Whitehead girti fyrir af fremsta megni aš Ķsland blandašist sjįlfkrafa ķ strķšsįtök sem Danir vęru žįtttakendur ķ.[64] Ķ reynd var framkvęmd utanrķkismįla įfram ķ Danmörku en yfirstjórn žeirra var ķ Reykjavķk.[65]

            Žegar samningurinn gekk ķ gildi var styrjöldinni lokiš, en mikilvęgt var fyrir Ķslendinga aš nota hlutleysisyfirlżsinguna til aš sannfęra Atlantshafsveldin um aš Ķsland gengi aldrei ķ liš meš óvinum žeirra. Ķslendingar trśšu enda aš hlutleysi tryggši best öryggi žeirra og gerši žjóšinni kleyft aš bśa frjįls og sjįlfrįša ķ landinu, žó į valdsvęši Breta sem veittu skjól.


[1] Žórhallur Vilmundarson, Um sagnfręši, žróun sagnaritunar. Heimspekikenningar um sögu. Heimildafręši (Reykjavķk 1969), bls. 44-45.

[2] Žór Whitehead, Ófrišur ķ ašsigi. Ķsland ķ sķšari heimsstyrjöld (Reykjavķk 1980), bls 11.

[3] Pétur J. Thorsteinsson, Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, sögulegt yfirlit (Reykjavķk 1992), bls. 8.

[4] Sjį Patricia Pires Boulhosa, Gamli sįttmįli: Tilurš og tilgangur. Ķslensk žżšing Mįr Jónsson (Reykjavķk 2006).

[5] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 6-7.

[6] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 8.

[7] Sólrśn B. Jensdóttir, Ķsland į brezku valdsvęši 1914-1918 (Reykjavķk 1980), bls. 11.

[8] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 14.

[9] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 15.

[10] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 8.

[11] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 13.

[12] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 13.

[13] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 9-10.

[14] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 14.

[15] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 11.

[16] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 12.

[17] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 14, Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 13.

[18] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 13.

[19] Helgi Žorlįksson, „Frį kirkjuvaldi til rķkisvalds", Saga Ķslands VI (Reykjavķk 2003), bls. 149.

[20] „Frį kirkjuvaldi til rķkisvalds", bls. 152-153.

[21] „Frį kirkjuvaldi til rķkisvalds", bls. 154-156.

[22] „Frį kirkjuvaldi til rķkisvalds", bls. 142-143.

[23] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 16.

[24] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 15-16.

[25] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls.13-14.

[26] Anna Agnarsdóttir,  „Rįšabrugg į dulmįli. Hugleišingar um skjal frį 1785". Nż Saga, tķmarit Sögufélags, 6. įrg, (1993) bls. 36.

[27] Anna Agnarsdóttir, „Rįšageršir um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi į įrunum 1785-1815" Saga, tķmarit Sögufélags,  XVII (1979), bls. 15.

[28]  „Rįšageršir um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi", bls. 17.

[29]  „Rįšageršir um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi",  bls. 21.

[30] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 17.

[31]  „Rįšageršir um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi", bls. 30.

[32] Helgi P. Briem, Sjįlfstęši Ķslands 1809 (Reykjavķk 1936), bls. 503.

[33] Sjįlfstęši Ķslands bls. 503.

[34] „Eftirmįl byltingarinnar 1809", bls. 81.

[35] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 19.

[36] Anna Agnarsdóttir, „Aldahvörf og umbrotatķmar", Saga Ķslands IX (Reykjavķk 2008), bls. 84.

[37] Ófrišur ķ ašsigi, bls.

[38] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 22-23.

[39] Kjartan Ólafsson, „Įform Frakka um nżlendu viš Dżrafjörš", Saga tķmarit sögufélags, XXIV (1986), bls. 196.

[40] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 24.

[41] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 28.

[42] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 42.

[43] Žórunn Valdimarsdóttir, Horfinn heimur. Įriš 1900 ķ nęrmynd (Reykjavķk 2002), bls. 104-106.

[44] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 49.

[45] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 30.

[46] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 31.

[47] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 68.

[48] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 32-33.

[49] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 34.

[50] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 66.

[51] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 67 og Ófrišur ķ ašsigi, bls. 35.

[52] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 67-68.

[53] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 35.

[54]Ófrišur ķ ašsigi, bls.37.

[55] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 38.

[56] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 71.

[57] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 38-41.

[58] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 72.

[59] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 75

[60] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 46.

[61] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 47.

[62] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 42.

[63] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 42-45.

[64] Ófrišur ķ ašsigi, bls.47.

[65] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 79.


Andlįt bloggs

Einu sinni - fyrir ótrślega stuttu en samt svo löngu - leiš vart sį dagur aš ekki gripi mig žörf aš punkta eitthvaš nišur į žennan bloggskjį. Nś lķša mįnušir og įr milli žess aš ég skrifa staf į žennan skjį. Žegar ég leit yfir lista "bloggvina" minna sé ég aš margir žeirra hafa ekki stungiš nišur bloggvopni svo įrum skiptir. Drap facebook bloggiš?

Hundadagadrottningin

I N N G A N G U R

Sögusvišiš er Reykjavķk ķ upphafi nķtjįndu aldar, žorp sem taldi nokkur timburhśs og dómkirkju. Allt umhverfis žorpiš gaf aš lķta hrjóstruga mela, mżrarflįka eša stórgrżttar hęšir. Hķbżli bęjarbśa voru mörg hver óttaleg hreysi en fólkiš var į mun hęrra menningarstigi en ętla mętti af hśsakostinum, žó ašeins vęru tveir skólar starfandi ķ landinu. Ķ Reykjavķk voru į fjórša tug ķbśšar- og verslunarhśsa sem stóšu ķ skipulegum röšum og hįlft hundraš kotbęja į vķš og dreif, byggšir śr torfi og grjóti. Reykjavķk varš sérstakt lögsagnarumdęmi įriš 1803 og žangaš höfšu žyrpst fįtękir žurrabśšar- eša tómthśsmenn en žeir einir gįtu nefnt sig borgara sem höfšu fengiš svokölluš borgarabréf. Žeir voru flestir kaupmenn og įttu sķn hśs, enda hafši bęrinn veriš kaupstašur allt frį įrinu 1786. Bęrinn var ekki fjölmennur, žar bjó eitthvaš į fjórša hundraš manns, žó var hann oršinn mišstöš stjórnsżslu ķ landinu, žar sem mešal annars landfógeti, landlęknir og biskup höfšu ašsetur. Žaš var oft hart ķ įri, vetur langir og snjóžungir, gęftir ekki alltaf góšar og skortur išulega ķ landinu. Tališ hefur veriš aš hin svokallaša „litla ķsöld" hafi skolliš į snemma į 13. öld og hafi stašiš meš örlitlum sveiflum fram į žį tuttugustu. Žvķ mį gera rįš fyrir aš tķš hafi almennt ekki veriš góš ķ upphafi 19. aldar, į Ķslandi. Hart var nyršra veturinn 1808 til 1809, en įstandiš skįrra sunnanlands, enda aflašist įgętlega. Žó Ķsland vęri fjarri meginlandi Evrópu var žaš žó alls ekki einangraš land, hugmyndir og tķska bįrust yfir hafiš til žessa eylands ķ noršri, heldri konur ķslenskar vildu til dęmis alls ekki vera eftirbįtar kynsystra sinna ķ Danmörku eša į Englandi, hvaš klęšaburš snerti.

Hér veršur sögš saga ungrar ķslenskrar konu, sem žrįši žaš heitast aš verša hefšarmęr, enda hafši hśn alla burši til žess. Gušrśn Einarsdóttir Johnsen er lķkast til eina ķslenska konan sem nęstum hefur oršiš drottning žjóšar sinnar.

I

Ķ Götuhśsum ķ Reykjavķk bjuggu žegar manntal var tekiš įriš 1801 Einar Jónsson, tómthśsmašur og kona hans Mįlfrķšur Einarsdóttir. Žau įttu žį žrjįr dętur, žęr Gušrśnu, Bergžóru og Gušrķši. Aldur elstu dótturinnar er į reiki en hinar tvęr voru eins og sex įra žegar manntališ var tekiš. Anna Agnarsdóttir, sagnfręšingur, hefur fęrt sterk rök fyrir žvķ aš Gušrśn Einarsdóttir hafi fęšst įriš 1789, žar sem hśn var skrįš 14 įra viš fermingu įriš 1803. Ekki er aš efa aš Gušrśn hefur veriš vel gefin stślka, og fögur mjög žó ekki gęti hśn stįtaš af ęttgöfgi, hśn viršist hafa haft einstakt lag į aš blanda geši viš fólk, hśn kunni sig og viršist hafa veriš fljót aš tileinka sér nżja siši. Henry Holland kallaši hana eina af fegurstu stślkum Reykjavķkur, en hann kynntist henni ķ Ķslandsferš sinni įriš 1810. Žaš fer ekki mörgum sögum af hverrar nįttśru kynni Gušrśnar og Hollands voru, en eitthvaš gott hefur žeim fariš į milli žvķ hann skrifašist mjög hlżlega į viš hana og sendi henni gjafir, eftir aš hann sneri heim til Englands.

Śti ķ hinum stóra heimi geysaši styrjöld, kennd viš keisarann franska, Napóleon. Strķšsįstandiš olli žvķ aš skipakomur til Ķslands voru stopular, Bretar höfšu hertekiš nokkur Ķslandsskip įriš 1807 og įriš eftir fór svo aš ašeins eitt skip kom til landsins, sem olli žvķ aš skortur varš į żmsum naušsynjum ķ landinu. Ķ upphafi įrsins 1809 komu tvö skip til landsins, annaš frį Noregi en hitt var enskt briggskip. Um sumariš kom svo enn eitt skip frį Englandi; meš hinum ensku skipum komu menn sem įttu svo sannarlega eftir aš setja mark sitt į og breyta lķfi hinnar ungu Gušrśnar Einarsdóttur.

I I

Sem kunnugt er var gerš tilraun til aš ręna völdum į Ķslandi sumariš 1809. Žeir sem léku stęrstu hlutverkin žar voru Daninn Jörgen Jörgensen, enski kaupmašurinn Samuel Phelps og verslunarstjóri hans, James Savignac. Lķklegast žykir aš Gušrśn  hafi kynnst žeim kumpįnum ķ spila- og drykkjuklśbbi žeim sem rekinn var ķ svoköllušu Scheelshśsi, Klśbbnum sem var algengur samkomustašur śtlendinga, og var viš enda Ašalstrętis žar sem kastali Hjįlpręšishersins stendur ķ dag. Gušrśn Einarsdóttir var skrįš sem vinnukona ķ Klśbbnum ķ manntalinu 1816. Sögur herma aš hśn hafi veriš heitbundin Jörgensen, en žaš samband mun žó hafa oršiš endasleppt. Henry Holland stašhęfir jafnframt aš hśn hefši oršiš eiginkona Jörgensens hefši hann haldiš völdum į Ķslandi. Ašdįun Andrews Wawn, prófessors ķ ķslenskum og enskum fręšum, į Gušrśnu leynir sér ekki ķ formįla hans aš dagbókum Hollands; hann kallar hana „remarkable girl"  og notar enska oršiš „affinine" yfir samband žeirra Jörgens, sem gęti bent til aš hann telji žaš hafi fremur oršiš til af hagkvęmnisįstęšum en af djśpri įst.[1] Telja veršur aš Jörgensen hafi hvaš sem žvķ leiš veriš afar hlżtt til Gušrśnar, en hagkvęmnistilgįtan um samband žeirra žykir mér passa mjög vel viš višbrögš hans žegar hann hitti „heitkonu" sķna sķšar, ķ slagtogi viš mann sem Jörgensen var fremur ķ nöp viš, James Savignac. Eftir aš sambandinu viš Jörgensen lauk fullyršir Wawn žó aš Gušrśn hafi gerst višsjįrvert vķf, femme fatale, enda viršist hśn hafa įtt ķ įstarsamböndum viš marga menn, žaš langvinnasta og afdrifarķkasta einmitt viš Savignac.  James žessi Savignac hefur reyndar fengiš hin hraklegustu eftirmęli og er nįnast sama hvar drepiš er nišur; Jörgensen sagšist vart telja aš til vęri ógešfelldari mašur hér į jörš og Gķsli Konrįšsson mun hafa lżst honum sem ljótum manni - meš órakaša efri vör! Margar frįsagnir eru til af illdeilum hans viš menn į Ķslandi en žrįtt fyrir žaš hefur hann lķkast veriš afskaplega heillandi ķ augum Gušrśnar, eins og kemur betur fram hér sķšar. Eftir aš bundinn var endir į valdarįniš voru Jörgensen og Phelps fluttir til Englands, en Savignac ķlentist į Ķslandi til aš gęta hagsmuna sįpukaupmannsins.

Ķ Įrbókum Espólķns er sagt frį žvķ aš Savignac og Gķsli Sķmonarson kaupmašur hafi barist um athygli Gušrśnar, svo heiftarlega aš minnstu munaši aš til byssueinvķgis kęmi milli žeirra. Biskupnum yfir Ķslandi, Geir Vķdalķn, tókst aš koma ķ veg fyrir einvķgiš en  Espólķn taldi Gušrśnu hafa lįtiš bįša lönd og leiš og leitaš ķ fašm enska ręšismannsins, Johns Parkes. Žótti Espólķn greinilega nóg um prjįliš žvķ hann sagši Gušrśnu hafa borist į meš gulli og silkiklęšum. Lķkast til taldi Espólķn žaš allt vera gjafir frį ręšismanninum. Parke og Gušrśn yfirgįfu Ķsland meš ensku skipi haustiš 1812 og var Savignac meš ķ för „og žótti landhreinsun aš".[2] Įstralinn Dan Sprod, sem hefur skrįš sögu Jörgens Jörgensen og atburša honum tengdum hefur haldiš žvķ fram aš Gušrśn hafi miklu fremur veriš ķ för meš Savignac en Parke, sem ég tel aš megi til sanns vegar fęra. Fįtt ķ samskiptum Gušrśnar og Parkes žykir mér benda aš hśn hafi haft raunverulegan įhuga į honum Ręšismašurinn mun hafa gert Gušrśnu „ósišlegt tilboš" žegar til Lundśna var komiš sem hśn hafnaši, en žaš varš til žess aš hann snerist öndveršur gegn henni og vildi ekki meš nokkru móti greiša götu hennar aftur heim til Ķslands.

I I I

Ętla mį aš žaš hafi veriš mikiš ęvintżri fyrir unga konu ofan af Ķslandi aš koma til stórborgarinnar Lundśna. Alls stašar var ys og žys, hįreistar byggingar hvert sem litiš var, hestvagnar į ferš og flugi og mannfjöldi mikill. Ekki er žó vķst aš Gušrśn Einarsdóttir hafi gert mikiš śr furšu sinni viš samferšamenn sķna, henni kann aš hafa fundist mikilvęgara aš viršast veraldarvön hefšarmęr. Bśast mį viš aš henni hafi žó brugšiš viš žegar hśn komst aš žvķ aš vonbišill hennar, Savignac, var kvęntur mašur og įtti börn. Žó viršist žaš ekki hafa nęgt til aš hśn léti hann lönd og leiš žvķ nęst fréttum viš af henni, įsamt Savignac, ķ hinu illręmda Fleet-fangelsi, sem var lagt nišur į fimmta įratug 19. aldar.  Sennilega hefur Ķslandsęvintżriš veriš Savignac dżrt, hann hafši veriš dęmdur ķ skuldafangelsi og Gušrśn tók aš venja komur sķnar til hans. Slķkt munu fangelsisyfirvöld ekki hafa litiš hornauga, enda algengt aš fjölskyldur dveldu saman ķ fangelsinu en hinar tķšu heimsóknir Gušrśnar kunna aš vera įstęša žess aš ķ einhverjum heimildum er hennar getiš sem frś Savignac. Jörgen Jörgensen deildi, fremur óviljugur aš sögn, klefa meš Savignac en athyglisvert er aš Daninn virtist ekki sżna djśpar tilfinningar ķ garš Gušrśnar, žó hann gerši hvaš hann gat til aš koma henni śr klóm „skrķmslisins" Savignacs.

Žegar žarna var komiš sögu hafši Gušrśn tekiš upp Johnsen nafniš, sem įn efa var žjįlla ķ munni Englendinganna sem hśn umgekkst, en hiš rammķslenska föšurnafn hennar. Hśn hefur žurft aš venjast andrśmslofti stórborgarinnar og er sögš hafa veriš mikiš veik fyrsta veturinn žar, en mun hafa heimsótt Ķslandsvininn Sir Joseph Banks voriš 1813 og tók sennilega aš sér aš gęta barna Howard-fjölskyldunnar ķ Finchley žaš sumar. Peningar voru lķklega af skornum skammti hjį stślkunni en hśn fékk ašstoš góšra manna viš aš komast af ķ Lundśnum. Žar komu hinir miklu ašlögunar- og samskiptahęfileikar Gušrśnar vel ķ ljós žvķ henni tókst ekki eingöngu aš heilla Banks heldur sömuleišis Hans F. Horneman, fyrrum ręšismann Dana ķ borginni aš ógleymdum Samuel Whitbread žingmanni, sem vildu allir koma henni heim til Ķslands. En holdiš er torvelt aš temja, nś eša įstarhuginn žvķ žrįtt fyrir ķtrekašar tilraunir Jörgensens og Banks aš fį Gušrśnu, meš żmsum rįšum, til aš forša sér frį Savignac lét hśn ekki segjast og leitaši sķfellt ķ fašm hans į nż. Žegar śtséš varš meš aš Gušrśn kęmist til Ķslands haustiš 1813 leitaši Banks til góšvinar sķns Sir Johns Stanley og baš hann fyrir stślkuna veturinn 1813 til 1814. Meginįstęša žess mun hafa veriš sś aš hann bjó ķ Chesire į Noršurvestur Englandi, vķšsfjarri Lundśnum og žar meš Savignac.

I V

Gušrśnu Einarsdóttur Johnsen var tekiš meš kostum og kynjum af Stanley fjölskyldunni į óšalsetri hennar, Winnington, žar sem hśn dvaldi fram į vor 1814. Telja mį vķst aš hśn hafi gętt barna žeirra Stanley-hjóna, en jafnframt lęrši hśn ensku og įn efa eitthvaš fleira nytsamlegt. Ķ bréfum sem Gušrśn skrifaši lafši Stanley sķšar mį sjį aš hśn naut mikillar umhyggju og hlżju hjį fjölskyldunni. Hvarvetna mį lesa žetta mikla sjįlfsöryggi, dugnaš og sjįlfstęši śr višmóti Gušrśnar; hśn heillaši gestgjafa sķna alla og  hver og einn virtist tilbśinn aš hlaupa undir bagga meš henni. Žaš į ekki sķst viš um Whitbread og konu hans lafši Elizabeth sem geršust velgjöršarmenn Gušrśnar eftir aš hśn sneri aftur til Lundśna aš lokinni dvölinni ķ Winnington. Žeim hjónum hefur efalaust runniš til rifja umkomuleysi ungu stślkunnar en ekki mį sķšur gera rįš fyrir aš fįguš  framkoma hennar og lķfsgleši hafi hrifiš žau. Whitbread žingmašur brįst viš skjótt žegar hann komst į snošir um aš Savignac og Parke vęru į nż komnir fram į sjónarsvišiš og sį sķšarnefndi tekinn aš hafa hótunum viš Gušrśnu. Atburšarįsin varš lķkt og ķ spennusögu, ašstošarmašur Whitbreads sótti stślkuna į hestvagni og žeysti til Liverpool žar sem koma įtti henni į skip til Ķslands. Til aš auka enn į spennuna reyndist skipiš nżfariš śr höfn žegar hśn komst į įfangastaš og žį voru góš rįš dżr. Žaš varš Gušrśnu til happs aš John Stanley komst į snošir um vandręši hennar og bauš henni hśsaskjól aš nżju, sem hśn žįši meš žökkum. „Ég į ekki orš til aš lżsa žeirri foreldraumhyggju sem mér var sżnd"[3] skrifaši hśn ķ bréfi til Whitbreads, daginn įšur en hśn komst loksins į skipsfjöl til Ķslands, ķ įgśstlok 1814.

Gušrśn komst heilu og höldnu til heimalands sķns meš skipinu Vittoria ķ septemberbyrjun. Heimildir herma aš hśn hafi žó fengiš heldur žurrlegar kvešjur frį Dönum, bśsettum ķ Reykjavķk, vegna kunningskapar sķns og tengsla viš Englendinga. Žó ętla megi aš heimžrį hafi veriš farin aš žjaka Gušrśnu nokkuš mešan į Englandsdvölinni stóš, undi hśn hag sķnum ekki vel į Ķslandi. Eftir aš hafa kynnst menningu stórborgarinnar Lundśna og hefšarlķfi Stanley fjölskyldunnar og fleira fólks sem hśn komst ķ kynni viš mį fullyrša aš fįsinniš ķ fólksfęšinni hafi fljótlega gert žessari fjörmiklu stślku žungt ķ sinni. Ķ bréfi til lafši Stanley ķ įgśst 1815 sagšist hśn aldrei geta oršiš hamingjusöm į Ķslandi en var vongóš um aš komast meš danskri fjölskyldu utan, sumariš eftir.

V

Skyldi hamingjan hafa brosaš viš Gušrśnu Einarsdóttur Johnsen ķ Danaveldi? Hvort sem hśn komst žangaš meš fjölskyldunni sem bar į góma ķ fyrrnefndu bréfi eša meš öšrum hętti liggur ekki alveg ljóst fyrir, en fremur var bįglega komiš fyrir henni ķ nęstu žekktu heimildum. Žrjįtķu įrum eftir flóttann mikla frį Liverpool til Ķslands var svo komiš aš Gušrśn var blįfįtęk beiningakona ķ Kaupmannahöfn og įtti eina dóttur, Mįlfrķši aš nafni. Žęr męšgur lifšu viš hungurmörk eins og kemur skżrt fram ķ bréfi Gušrśnar til Finns Magnśssonar leyndarskjalavaršar skrifušu įriš 1845. Žó mįtti sjį glitta ķ žį Gušrśnu sem viš žekkjum žvķ hśn hafši veriš ķ sambandi viš yfirhiršstżru drottningar um hjįlp, en öšlingurinn Finnur hefur įn efa einnig ašstošaš Gušrśnu eftir fremsta megni.

Hér lżkur sögu Gušrśnar Einarsdóttur Johnsen, um stundarsakir aš minnsta kosti. Hver sem örlög hennar uršu er óhętt aš fullyrša aš hśn įtti afar merkilegt lķfshlaup. Tįpmikla, heillandi, metnašarfulla stślkan sem hafši engan įhuga į aš verša bóndakona į Ķslandi upplifši hluti sem samtķmafólk hennar hefši varla getaš lįtiš sig dreyma um. Žess vegna gęti oršiš afar dapurlegt aš hugsa til mögulegra afdrifa hennar ķ Kóngsins Kaupmannahöfn nema meš žvķ aš leyfa sér aš óska žess aš örlögin hafi spunniš įfram sinn ęvintżravef og gera sér ķ hugarlund aš Gušrśn Einarsdóttir Johnsen hafi lokiš ęvi sinni sem sś hefšarmey sem hśn ętķš taldi sig vera.


[1] The Icelandic Journal of Henry Holland 1810, ritstjóri Andrew Wawn (London 1987), bls. 30, 36 og 104.

[2] Pjetur Gušmundsson, Annįll nķtjįndu aldar I. bindi, 1801 - 1830 (Akureyri 1912-1922), bls. 165.

[3] „Hundadagadrottningin", bls. 108.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband