Lżšręšiš eitt - 8. hluti.

Um mįlskotsrétt og žjóšaratkvęšagreišslur

Ķ stjórnlagažingshugmyndum Jóhönnu Siguršardóttur frį tķunda įratugnum vildi hśn aš tekiš vęri į vandamįlum ķ stjórnmįlum og stjórnsżslu sem henni žóttu blasa viš, svo sem jöfnun atkvęšavęgis og takmörkunum stjórnarskrįrinnar til žjóšaratkvęšagreišslna.[1]

Nżmęli ķ tillögu Vilmundar var heimild til hins žjóškjörna forsętisrįšherra aš efna til žjóšaratkvęšagreišslu um hvaša mįl sem vęri. Žaš taldi hann vera brżnt ef upp kęmu andstęšar skošanir löggjafaržings og forsętisrįšherra.[2] Eins og komiš hefur fram var hann mjög fylgjandi beinu lżšręši og taldi aš almenningur ętti aš koma aš mįlum meš rķkulegum hętti, enda hafši hann t.d. lagt til aš gengiš yrši til žjóšaratkvęšis um efnahagstillögur forsętisrįšherra įriš 1979.[3] Ķ žingsįlyktunartillögu sem Vilmundur Gylfason og Sighvatur Björgvinsson lögšu fram įriš 1979 um setningu laga um žjóšaratkvęšagreišslur var gert rįš fyrir aš Alžingi tęki įkvöršun um hvort atkvęšagreišslan skyldi vera bindandi eša ekki.[4]Aš mati margra er bušu sig fram og nįšu kjöri til stjórnlagarįšs var žjóšaratkvęši mikilvęgur žįttur ķ endurnżjun stjórnarskrįr, enda hafši krafa um slķkt veriš bżsna hįvęr ķ kjölfar hruns.

Beint lżšręši og ašhald meš valdžįttunum meš atbeina kjósenda var Pétri Gunnlaugssyni ofarlega ķ huga žegar hann bauš sig fram til stjórnlagažings.[5] Nokkuš afgerandi stušningur var viš aš tiltekiš hlutfall kosningarbęrra manna gęti krafist mįlskots žvķ rśm 73% žeirra sem atkvęši greiddu um frumvarp stjórnlagarįšs voru fylgjandi.[6]  Svanur Kristjįnsson og fleiri fręšimenn hafa tališ afar mikilvęgt aš įkvešiš hlutfall kjósenda gęti kallaš eftir žjóšaratkvęšagreišslu.[7] Ķ nišurstöšu stjórnlagarįšs var einmitt žaš nżmęli aš 10% kjósenda gętu krafist žjóšaratkvęšagreišslu um lög meš undantekningum varšandi fjįrlög, žjóšréttarsamninga og slķkt įn atbeina forseta.[8] Sigrķšur Andersen hérašsdómslögmašur velti fyrir sér hvķ slķkir žęttir vęru undanskildir og benti į aš almenningur hefši t.d. ekkert haft um Icesave-mįliš aš segja gilti slķk regla.[9]  Vilhjįlmur Žorsteinsson taldi įrķšandi aš ķ nżrri stjórnarskrį vęru skżrar reglur um žjóšaratkvęšagreišslur um mikilvęg mįl, aš undanskildum fjįrlögum.[10] Į grundvelli žess aš stjórnarskrį er ętlaš aš vera samfélagssįttmįli er vert aš velta upp hvort  skylda bęri Alžingi aš bera įkvaršanir um mikilsveršar fjįrskuldbindingar rķkissjóšs undir skattgreišendur. Slķkt į einkum viš ef fyrir dyrum stendur aš binda almannafé meš stórfelldum lįntökum eša ef stefnt er aš miklu fjįrstreymi śr Sešlabankanum, lķkt og geršist ķ ašdraganda efnahagshrunsins. Sigrķšur taldi brżnt aš žjóšaratkvęšagreišslur vęru bindandi til aš geta talist marktękar, annars vęru žęr eins og hverjar ašrar skošanakannanir.[11] Lķkur hljóta aš vera į aš stjórnvöld reyndu hvaš žau gętu aš komast hjį bindandi atkvęšagreišslum hefšu žau sjįlfdęmi um hvernig žeim vęri hįttaš hverju sinni.

Ķ tillögum stjórnlagarįšs var gert rįš fyrir žvķ aš forseti gęti įfram synjaš lögum stašfestingar, lķkt og gert er rįš fyrir ķ 26. grein stjórnarskrįrinnar, og fęru žau žį ķ dóm kjósenda.[12] Bjarni Benediktsson, formašur Sjįlfstęšisflokksins, hefur sagt aš naušsynlegt vęri aš festa įkvęši um žjóšaratkvęšagreišslur um lagafrumvörp ķ stjórnarskrį og aš ekki žyrfti aš safna undirskriftum til aš skora į „einstaka menn“ eins og hann oršaši žaš til aš knżja fram žjóšaratkvęšagreišslur. Katrķn Jakobsdóttir formašur Vinstri gręnna hefur tekiš undir žaš sjónarmiš Bjarna.[13]

Ekki var tilgreint hvert kjósendur skyldu beina kröfu um atkvęšagreišsluna, ašeins aš žaš verši įkvešiš meš lögum. Gunnari Helga Kristinssyni fannst hugmyndin alltof róttęk, hlutfall kjósenda lįgt og óttašist aš žaš gęti dregiš śr djörfung framkvęmdarvaldsins til óvinsęlla ašgerša, og jafnvel leitt til žess sem hann kallaši žörf fyrir „ofurmeirihluta“ į žingi.[14] Lķklegt mį telja aš Vilmundur Gylfason hefši aš einhverju leyti fagnaš žessum hugmyndum stjórnlagarįšsins, enda vildi hann mikiš ašhald aš valdžįttum rķkisins.

Bloggfęrslan er alfariš į įbyrgš skrifanda en endurspeglar ekki į neinn hįtt skošanir eša afstöšu mbl.is, og Morgunblašsins.

[1] Vef. Jóhanna Siguršardóttir: „Breytt kjördęmaskipan – forsenda framfara“. Skošaš 30. įgśst 2013.

[2] Vilmundur Gylfason: Vinnuplagg, bls. 2. Gögn śr fórum Jóns Orms Halldórssonar.

[3] Alžingistķšindi A 1978-9, bls. 1577-78.

[4] Alžingistķšindi A 1978-79, bls. 1755-57.

[5] Vištal höfundar viš Pétur Gunnlaugsson ķ įgśst 2013.

[6] Vef. „Fyrstu umręšu um stjórnarskrįrfrumvarp lokiš“, į vef Lögfręšingafélags Ķslands, http://www.logfraedingafelag.is/um-felagid/frettabref/nr/349/, skošaš 26. įgśst 2013.

[7] Vef. Framtķš lżšręšis į Rįs 1, 13. aprķl 2014. Svanur Kristjįnsson um lżšręši og fleira. Sjį: https://soundcloud.com/larahanna/svanur-kristj-nsson-um-l-rae-i į 40“25. Skošaš 15. aprķl 2014.

[8] Nż stjórnarskrį Ķslands, bls. 34-36.

[9] „Vilt žś aš ķ nżrri stjórnarskrį verši įkvęši um aš tiltekiš hlutfall kosningarbęrra manna geti krafist žess aš mįl fari ķ žjóšaratkvęšagreišslu?“, Fréttablašiš,19. október 2012, bls. 12.

[10] Vef. Vilhjįlmur Žorsteinsson: „Stefnumįl“. Skošaš 10. aprķl 2014.

[11] „Vilt žś aš ķ nżrri stjórnarskrį verši įkvęši um aš tiltekiš hlutfall kosningarbęrra manna geti krafist žess aš mįl fari ķ žjóšaratkvęšagreišslu?“, Fréttablašiš,19. október 2012, bls. 12.

[12] Nż stjórnarskrį Ķslands, bls.34-35.

[13] Vištal viš Bjarna Benediktsson og Katrķnu Jakobsdóttur ķ žęttinum Sprengisandur ķ umsjón Sigurjóns M. Egilssonar į Bylgjunni 25. įgśst 2013.

[14] Vef. „Gagnrżnir „óvissuferš“ stjórnlagarįšs“. Skošaš 10. aprķl 2014.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband