Fęrsluflokkur: Bloggar

I will always love you

... er reyndar eftir Dolly Parton, en aušvitaš er óžarfi aš blanda stašreyndum eitthvaš inn ķ fréttir.


mbl.is Söng hįtt og illa meš ķ 20 mķnśtur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Og ekki mį gleyma...

... aš Alice er dóttir einhvers mesta töffarara bresks sjónvarps, Trevor Eve.
mbl.is Öfgafull Star Trek megrun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ķsland og umheimurinn til loka fyrri heimsstyrjaldar

Breski sagnfręšingurinn Arnold Toynbee kom fram meš žį kenningu aš į Ķslandi lķkt og į grķsku nżlendunum ķ Litlu-Asķu hafi samtök skipshafna skapaš lżšręšislegt stjórnskipulag, žar sem sś tvöfalda ögrun aš flytja til nżs og haršbżls lands hafi lyft menningunni til mikils žroska. Žar į Toynbee jafnt viš stjórnmįl sem bókmenntir, en getur žess einnig aš ögrunin hafi vart meiri mįtt vera. Hann tekur einnig fram aš menningarheimur Ķslendinga hafi notiš einangrunarinnar.[1] Žaš var enda löngum rķkjandi söguskošun aš Ķsland hefši um aldir veriš einangraš land į ysta hjara veraldar. Tališ var aš ķbśar landsins hefšu lķtinn sem engan įhuga į žvķ sem geršist utan landsteinananna og sömuleišis hefšu erlend rķki lķtilla sem engra hagsmuna aš gęta gagnvart Ķslandi og vęru įhugalaus um žetta eyland noršur ķ Ballarhafi.

Lengi var tališ aš Ķslandsįhugi śtlendinga, og žį einkum stóržjóša hafi fyrst aukist mešan į heimsstyrjöldinni sķšari stóš, einkum vegna meints hernašarlegs mikilvęgis landsins. En var žaš raunverulega svo?  Hér į eftir ętla ég aš gera grein fyrir stöšu Ķslands į alžjóšavettvangi ķ frį landnįmi allt til loka fyrri heimsstyrjaldar.

U P P H A F I Š

Atlantshafiš og fjarlęgšin til og frį öšrum löndum voru įkvešin vörn fyrir Ķsland. Löng og erfiš sigling en žó hvergi ómöguleg, beiš žeirra sem hingaš vildu sigla. Žó bendir Žór Whitehead, sagnfręšingur, į žaš ķ bók sinni „Ófrišur ķ ašsigi" hve mikilvęgt žaš hafi veriš Ķslendingum frį öndveršu aš geta įtt margvķsleg samskipti viš grannlönd sķn, einkum Noreg[2].  Frį upphafi konungsvalds og fram į tuttugustu öld tengdust mįlefni Ķslands į erlendum vettvangi fyrst og fremst utanrķkisverslun og veišum erlendra manna į Ķslandsmišum.[3] Žeir menn sem köllušu sig Ķslendinga höfšu brotist undan valdi Noregskonungs sem žó hótaši oft aš fara meš hernaši gegn hinum brottflśnu til aš auka tekjur sķnar og völd. Vegalengdin frį Noregi til Ķslands viršist žó hafa haldiš aftur af konungum uns innvišir žjóšveldisins voru oršnir feisknir af stanslausum erjum innanlands. Žį greip Noregskonungur tękifęriš og lofaši aš tryggja friš og nęga ašdrętti. Hinn svokallaši Gamli sįttmįli milli höfšingja Ķslands og Noregskonungs varš til. Hér veršur ekki tekin afstaša til hvort vangaveltur sagnfręšingsins Patriciu Boulhosa um tilgang og tilurš sįttmįlans standist.[4]  Sömuleišis veltir Pétur J. Thorsteinsson, fyrrum sendiherra, fyrir sér hvort sįttmįlinn hafi veriš rķkjasamningur ķ nśtķmaskilningi, enda sé samningurinn viš konung einan. Žó var aš žvķ er viršist litiš į Ķsland sem hluta Noregs.[5] Į fjórtįndu öld sameinašist Noregur danska rķkinu, en hafši ekki haft tök į aš standa viš skuldbindingar konungs gagnvart Ķslandi, enda hafši flotaveldi hans hnignaš og lķtiš veriš um siglingar til Ķslands įrum saman. Eftir įriš 1537 laut Ķsland Danakonungum beint.[6]  Fram undir įriš 1400 hafši lķtiš boriš til tķšinda ķ utanrķkismįlum Ķslands; Ķslendingar verslušu enda nęr eingöngu viš Noršurlönd fyrstu aldir Ķslandsbyggšar.[7]

E N S K A  Ö L D I N  O G  Ž Ż S K A

Snemma į fimmtįndu öld hófust siglingar enskra til Ķslands, jafnt til fiskveiša og verslunar. Žeir óskušu eftir frjįlsum ašgangi aš fiskimišum og vildu fį aš versla viš Ķslendinga aš vild.[8]  Danir neyddust til aš gefa verslun og fiskveišar frjįlsar.[9] Landsmenn höfšu setiš og vildu sitja einir aš fiskimišum sķnum enda hafši sś breyting oršiš į śtflutningsversluninni aš sjįvarafuršir voru oršnar ašalśtflutningsvaran.[10] Fiskneysla var aš aukast og miklar framfarir höfšu oršiš ķ skipasmķšum, sem leiddi til žess aš į Ķslandsmiš flykktust sjósóknarar helstu rķkja Noršurįlfu.[11]  Tališ er öruggt aš Englendingar hafi veriš byrjašir aš veiša fisk viš Ķslandsstrendur žegar į fyrsta įratug fimmtįndu aldar. Ķslendingar munu hafa amast viš fiskveišum žeirra hér viš strendur, enda sżndu sęfararnir ensku mikinn yfirgang.[12] Sömuleišis hófu ensk kaupskip siglingar til landsins, höfšu vetursetu og höfšu uppi allnokkurn ófriš.[13]

Veldi Englendinga į hafinu var aš aukast, žeir geršust öflugasta sęveldi veraldar, drottnušu į Noršur-Atlantshafinu, drógu Ķsland inn į įhrifasvęši sitt og sįu til žess aš Danakonungi var um megn aš beita valdi sķnu. Žó viršast žeir enga löngun hafa haft til aš eignast landiš, žó žeim hefši žaš sennilega veriš ķ lófa lagiš.[14]  Margar sögur eru til af miskunarleysi enskra Ķslandsfara gagnvart innfęddum og öšrum sem reyndu aš standa ķ vegi fyrir žeim; einna hęst ber drįp Björns Žorleifssonar, hiršstjóra, įriš 1467. Ódęši žaš leiddi af sér ófriš į Noršur-Atlantshafi[15].

Ķ kjölfar įkvöršunar Englandskonungs aš senda herskip sķn til varnar fiskveišiflotanum enska į Ķslandsmišum įriš 1484 brutust įtök enn į nż śt milli enskra og danskra sem stóšu ķ sex įr. Žeim lyktaši meš žvķ aš Englendingar og Hollendingar fengu leyfi til fiskveiša og verslunar viš Ķsland, gegn žvķ aš žeir greiddu tolla og skatta. Jafnframt var žess krafist aš žessar žjóšir endurnżjušu leyfi sitt į sjö įra fresti. Veturseta erlendra manna ķ landinu var žó bönnuš. Samkomulag žetta var stašfest meš svoköllušum Piningsdómi, žó meš žeirri merkilegu breytingu aš Englendinga var hvergi getiš ķ dómnum.[16] Meš žessu varš aušveldara fyrir Hansakaupmenn aš sigla til Ķslands. Siglingar Hollendinga hingaš uršu aldrei miklar, en ašrar žjóšir t.d Baskar og Spįnverjar veiddu talsvert hér viš land.  Óhętt er aš segja aš žarna hafi veriš veitt įkvešiš frelsi til siglinga til Ķslands. Varš śr aš samkeppni mikil rķkti milli Englendinga og Žjóšverja um siglingar til landsins, sem stóš žó ekki lengi žvķ įriš 1602 hófst tķmabil sem kennt hefur veriš viš einokunarverslun Dana.[17]

Žegar lķša tók į sextįndu öld jókst verslun Žjóšverja en draga tók śr verslun Englendinga. Konungsvald tók aš styrkjast ķ Danmörku į sama tķma, og meš tilstilli hers og flota treystu Danir  rķkisvald į Ķslandi. Um žęr mundir uršu breytingar sem drógu śr įhuga Englendinga į aš sigla til Ķslands; fiskur lękkaši ķ verši ķ kjölfar sišaskipta og enskir sjómenn hófu aš stunda sjó frį Nżfundnalandi. Žó höfšu žeir bękistöš ķ Vestmannaeyjum allt til įrsins 1558.[18]  

Žjóšverjar nįšu smįm saman miklum ķtökum į Ķslandi og į mišunum umhverfis landiš og munu hafa beitt žeim ašferšum aš fį ķslenska rįšamenn ķ liš meš sér. Helgi Žorlįksson segir žaš illa kannaš, en žó munu vera til žekkt dęmi žessa[19]. Žegar leiš į sextįndu öld kvörtušu Žjóšverjar mjög yfir Englendingum sem voru aš versla ķ leyfisleysi į Ķslandi, enda höfšu žeir veriš hiršulausir um aš endurnżja samninginn frį 1490[20]. Danir tóku į hegšun Englendinga af hörku undir lok sextįndu aldar og hófu einhverjar mestu hernašarašgeršir sķnar viš Ķslandsstrendur og tóku nokkur skip ensk til aš žrżsta į aš Englendingar virtu fyrrgreindan samning. Helga Žorlįkssyni žykir athyglisvert hversu mikla stillingu Englendingar sżndu ķ žessum įtökum, aš žeir beittu hvorki ofbeldi né sendu herskip til verndar flotanum[21].

            Danakonungum lķkaši einnig illa hversu mjög Žjóšverjar gręddu į versluninni og vildi lįta danska žegna sķna njóta višlķka įgóša. Žvķ var tekiš til viš aš leigja dönskum žegnum eina og eina verslunarhöfn į Ķslandi uns Žjóšverjum var bolaš śt og žegnar Danakonungs fengu Ķslandsverslunina alla.[22]

Ķ S L A N D  U N D I R  D Ö N S K U  V A L D I

Į seytjįndu öld stękkaši heimsveldiš breska og Ķsland og mišin umhverfis féllu ķ skuggann af žeim miklu landvinningum, kaupskap og aušsöfnun sem blasti viš Englendingum.[23]  Hafiš var sömuleišis įfram trygging Ķslendinga, enda landiš afskekkt og einangraš ķ hernašarlegu tilliti. Danir sluppu aš mestu viš aš halda uppi landvörnum į Ķslandi, en gripu til žess rįšs aš afvopna Ķslendinga, sem kom sér verulega illa žegar sjóręningjar fóru rįnshendi um landiš į 17.öld.[24] Danakonungur var hylltur sem einvaldur į Ķslandi įriš 1662 og į sķšari hluta 17. aldar og alla žį įtjįndu mun ekki hafi hafa boriš til stórtķšinda ķ utanrķkismįlum landsins. Nokkrar deilur spruttu vegna veiša erlendra skipa į Ķslandsmišum, ašallega Englendingar og Hollendingar.[25] Undir lok įtjįndu aldar tók žó aš draga til tķšinda.

Ķ S L A N D  Į  B R E S K U  V A L D S V Ę Š I

Ekkert veldi Dönum sterkara virtist sękjast eftir Ķslandi til eignar eša afnota og žó Englendingar réšu rķkjum į öldum hafsins var frekar vandręšalķtiš meš žeim og Dönum, žar til um aldamótin 1800. Į įrunum 1785 til 1815 munu żmsir mektarmenn breskir hafa lagt žaš til aš Bretastjórn legši Ķsland undir sig.

Vert er aš segja frį aš samkvęmt leyniskjali breska utanrķkisrįšuneytisins frį įrinu 1785 viršist hugur Breta hafa stašiš til aš innlima Ķsland ķ heimsveldiš. Hugsanlega var megintilgangurinn aš nį hér ķ brennistein sem įtti aš vera nóg til af auk annarra lands- og sjįvargęša. Leitaš hafši veriš til sir Josephs Banks sem hafši komiš til landsins ķ vķsindaleišangri įriš 1772, hafši mikiš įlit į Ķslendingum og mun hafa litiš į žessi įform sem mannśšarverk.[26] Ekkert varš śr žessu rįšabruggi en forvķgismašur žess, John Hyndford Cochrane reyndi hvaš hann gat mešan hann lifši aš fį Bretaveldi til aš innlima Ķsland. Lķklegt mį telja aš löngun til aš efla eigin frama hafi rįšiš framgöngu Cochranes ķ žessu mįli.

Įriš 1801 gerši Cochrane lokatilraun til aš fį bresku stjórnina til aš yfirtaka Ķsland, enda sannfęršur um aš eftir miklu vęri aš slęgjast, en žį voru breyttir tķmar. Danir voru hluti af Hlutleysisbandalagi žjóša Noršur-Evrópu gegn Bretum ķ strķšinu sem geysaši um noršurįlfu og kennt var viš Napóelon Frakkakeisara. Žaš varš til žess aš Cochrane taldi tķmabęrt aš hernema landiš.[27] Hann įleit aš ekki žyrfti fjölmennt herliš til žess. Joseph Banks tók undir žessar hugmyndir, žó žeir vęru ósammįla um land- og sjįvargęši Ķslands.[28] Banks taldi hertöku Ķslands vera vęnlega fyrir vansęla ķbśa eyjunnar sem sķšar gętu oršiš dyggir enskir žegnar. Sķšast en ekki sķst vęri hertakan įlitshnekkir fyrir Dani gagnvart öšrum rķkjum Evrópu. Ašstęšur uršu žó til žess aš ekki kom til hernįms Ķslands og lķklegt er aš Bretum hafi varla fundist svara kostnaši aš hertaka landiš.[29]

Įriš 1807 tók Danmörk afstöšu gegn Bretum ķ Napóleonsstyrjöldunum, styrjöld var hafin milli žessarra žjóša, skoriš var į tengsl Ķslands viš danska rķkiš, Bretar settu į hafnbann, hertóku skip og lokušu siglingaleišum. Ķslendingar leitušu til óvina danska rķkisins um undanžįgu frį hafnbanni til aš vöruskortur yrši ekki ķ landinu, sem Bretar samžykktu og kröfšust į móti aš fį aš versla frjįlst og veiša aš vild[30]. Žeir sendu hingaš herskip og neyddu fulltrśa konungs til aš leyfa žeim verslun, en Danir reyndu hvaš žeir gįtu aš hafa žaš aš engu.

Um sumariš 1809 var brotiš blaš ķ samskiptum Dana og Breta žegar til Ķslands kom skip ķ eigu kaupmanns nokkurs, Phelps aš nafni. Meš honum ķ för var mašur sem er Ķslendingum betur kunnur, danskur sjólišsforingi aš nafni Jörgen Jörgensen, Jörundur kallašur hundadagakonungur. Anna Agnarsdóttir sagnfręšingur, einn helsti sérfręšingur ķslenskur um atburši sumarsins 1809, hefur įlyktaš aš Jörgensen kunni aš hafa haft nasasjón af fyrri hugmyndum Banks um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi.[31] Helgi P. Briem lögfręšingur, gerir žvķ skóna ķ doktorsritgerš sinni aš valdarįnstilraun žeirra kumpįna sé runnin undan rifjum Banks, segir aš ekki sé vitaš „hvort Banks datt ķ hug aš nota mętti Jörgensen til žess aš koma fram byltingunni į sakleysislegan hįtt, strax viš fyrstu ferš hans til Ķslands." Helgi fullyršir jafnframt aš Banks hafi tališ Jörgensen rétta manninn til aš koma byltingunni af staš og heppilegan til aš hafa forystu ķ ferš Phelps kaupmanns til Ķslands.[32] Helgi telur Banks hafi dottiš ķ hug aš Daninn vęri kjörinn til aš hefja byltingu į Ķslandi og aš žjóšerni hans dręgi ennfremur śr įhęttu Breta ef illa fęri, žeir gętu hęglega žvegiš hendur sķnar af honum, eins og Helgi P. Briem oršaši žaš.[33] Žaš gerši Banks lķka svo um munaši žegar eftirmįl byltingarinnar hófust og sagši Jörgensen vera stórhęttulegan byltingarmann, illmenni, sem hefši trošiš hugmyndafręši frönsku stjórnarbyltingarinnar upp į saklausa Ķslendinga.[34]

Žór Whitehead segir aš Bretastjórn hefši aldrei lagt blessun sķna yfir valdarįn Phelps og Jörgensens, žaš hefši veriš fullkomin lögleysa aš žeirra mati.[35] „Kjįnaskapur", „feikn" og „ódęšisverk" voru mešal žeirra orša sem Banks notaši til aš lżsa įliti sķnu į žvķ sem įtt hafši sér staš. Žó er til er bréf sem aldrei var sent ķslensku yfirvaldi žar sem Banks hvetur til handtöku stiftamtmannsins danska til aš mögulegt vęri af hįlfu Breta aš hernema landiš. Ętla mį aš bresk yfirvöld hafi veriš fallin frį öllum slķkum įformum įšur en kom til bréfiš yrši sent. Anna Agnarsdóttir hefur sömuleišis slegiš žvķ föstu aš bresk stjórnvöld hafi veriš alsaklaus af byltingunni.[36]

Bretar geršu žó samning viš ęšstu menn Ķslendinga, Stephensenbręšur, fengu tryggingu fyrir verslun og öryggishagsmunum sķnum, gegn žvķ aš lżsa landiš hlutlaust og heita žvķ vernd.[37]

Bresk stjórnvöld fengu žaš sem žau vildu, įn žess aš žurfa aš innlima Ķsland, žegar verslun Breta į Ķslandi gat hafist ķ kjölfar tilskipunar žess efnis įriš 1810.  Įgóšinn af žeirri skipan var mestur fyrir breska kaupmenn aš ógleymdum Ķslendingum sjįlfum. Ķsland var komiš undir vernd Bretlands meš žessari tilskipun.

Žegar Napóleonsstrķšum lauk meš Kķlarfrišnum 1814 gįtu Danir hert tök sķn į Ķslandi aš nżju sökum žess hve sįttfśsir Bretar voru viš žį, en eftir žvķ sem leiš į öldina nķtjįndu jókst krafan um frķverslun, sem gekk aš lokum eftir.

Ķ S L AN D   T E N G I S T  U M H E I M I N U M

Meš aukinni tękni į sviši vélbśnašar, tilkomu gufuvéla, minnkaši einangrun Ķslands. Tveir atburšir į sķšari hluta 19. aldar sżna žaš svo ekki veršur um villst.

            Frakkar óskušu eftir ašstöšu til fiskvinnslu og verslunar į Žingeyri viš Dżrafjörš įriš 1855 og var mįliš rętt fram og til baka ķ tvö įr į Ķslandi og ķ Danmörku. Żmsir Ķslendingar héldu fram aš beišnin gęti stefnt žjóšerni og atvinnuvegum Ķslendinga ķ tvķsżnu en mįlgagn dönsku stjórnarinnar taldi sjįlfsagt aš verša viš henni ef stöšin hefši „ekkert hernašargildi".[38] Frakkar sendu tiginn prins til landsins til aš reka į eftir mįlinu. Kjartan Ólafsson fullyršir ķ tķmaritinu Sögu įriš 1986 aš fįir hafi efast žį aš heimsókn sś hafi tengst višleitni Frakka til aš tryggja sér heimild til aš stofna nżlendu ķ Dżrafirši. Mįli sķnu til stušnings vķsar Kjartan til blaša- og bréfaskrifa.[39]

            Annaš dęmi er kvittur sem kom upp ķ Bretlandi um aš konungur Danmerkur hyggšist afhenda Rśssum Ķsland til sjóhernašar gegn stušningi viš landadeilur Dana ķ Slésvķk. Umręša um mįliš olli nokkurri kįtķnu mešal breskra žingmanna sem augljóslega žótti ekki mikil ógn af Ķslandi. Žór Whitehead bendir į hér sé į ferš fyrsta dęmi um hugmyndir um aš nota mętti Ķsland sem stökkpall til įrįsa į grannland, og aš fjarlęgšin frį Bretlandi til Ķslands hefši minnkaš.[40]

            Skipun ręšismanna żmissa rķkja į Ķslandi er enn eitt dęmiš um aš landiš og umheimurinn vęru aš fęrast saman.

 

T E N G S L I N  V I Š  B R E T A

Ķ lok nķtjįndu aldar voru višskipti Breta og Ķslendinga oršin fjörug, fastar feršir gufuskipa voru milli landanna og Bretar voru teknir til viš aš sękja į Ķslandsmiš aš nżju. Į fyrsta įri nżrrar aldar geršu Danir og Bretar svo meš sér samning sem takmarkaši stęrš landhelginnar viš žrjįr sjómķlur. Bretar höfšu dregiš Ķsland yfir į įhrifasvęši sitt ķ Napóleonsstyrjöldunum og Danir vildu allt til vinna aš halda góšri sambśš viš Breta. Ķslenskir bęndur įttu višskipti viš Breta og žó ętla mętti aš óvild skapašist ķ garš stóržjóšarinnar vegna įgangs hennar į ķslenskum fiskimišum segir Žór Whitehead aš ekki megi sjį annaš en vinaržel ķ garš hennar ķ heimildum.[41] Verslun viš Breta var og mjög vinsęl.

Pétur Thorsteinsson vill ekki kalla atburši sem uršu ķ tengslum viš veišar Breta į Ķslandsmišum undir aldamótin 1900 „žorskastrķš".[42] Žó er t.d. sagt frį stofnun eftirlitsfélagsins Vigilantia sem įtti aš sigta śt landhelgisbrjóta og hvernig skošanir fólksins ķ landinu virtust skiptast ķ tvö horn, żmist voru menn andvķgir Bretum og veišum žeirra eša fylgjandi.[43] Eftir įralangar deilur nįšist samkomulag viš Breta įriš 1901 um tilhögun veiša utan landhelgi.[44]

            Bretar og Frakkar, sem höfšu lengi deilt innbyršis, bundust samtökum gegn vaxandi veldi Žjóšverja įriš 1904.

 

T E N G S L I N  V I Š  Ž J Ó Š V E R J A

Snemma į nķtjįndu öld tókust vinsamleg kynni meš Žjóšverjum og Ķslendingum, enda fylltust Žjóšverjar įhuga į menningu Noršurlandažjóša og norręnum fręšum. Einkum beindist įhugi hugvķsindamanna aš Ķslandi, sem žeir köllušu Sögueyjuna. Žaš gat af sér mikla athygli og skilning į sjįlfstęšisbarįttu Ķslendinga į 19.öld.[45] Įhrifanna gętti einnig ķ hina įttina; sterk įhrif voru af žżskri menningu į žį ķslensku. Žó voru Ķslendingar seinni til aš hefja višskipti viš Žjóšverja en aš stofna til menningartengsla viš žį, žaš geršist ekki fyrr en į snemma į tuttugustu öld, en var mjög einhliša, Ķslendingum ķ óhag.[46] Um žaš bil tķu af hundraši innfluttra vara į Ķslandi kom frį Žżskalandi į įrunum fyrir fyrri heimsstyrjöld.[47]

            Landveldiš Žżskaland var įkvešiš ķ aš hasla sér völl į hafinu og hnekkja sjóveldi Breta og gera Žżskaland aš heimsveldi. Žó er ekki aš sjį aš hernašarlegur įhugi Žjóšverja į Ķslandi hafi aukist nokkuš, eins og frįsögn af tilraunum stofnenda „Milljónafélagsins" bera meš sér. Žeir reyndu aš afla sér rekstrarfjįr frį Žżskalandi og reyndu aš heilla Žjóšverja meš žvķ aš bjóša žeim aš reisa kolastöš ķ Višey. Įhuginn var enginn enda Ķsland vķšs fjarri ķ žeim hugmyndum sem žżskum žóttu bestar viš aš koma breska flotanum į kné.[48]

            Žór Whitehead telur aš eftir aš gufuskip uršu algeng hafi Ķsland oršiš hernašarlega mikilvęgara en įšur, en ķ augum Breta réšist mikilvęgi landsins fyrst og fremst af žvķ hvernig Žjóšverjar högušu hernaši sķnum.[49]

 

Ķ S L A N D  Ķ  F Y R R I  H E I M S S T Y R J Ö L D

Fręšimenn greinir į um hverjar séu meginorsakir fyrri heimsstyrjaldarinnar sem hófst ķ lok jślķ 1914. Spenna og vantraust höfšu veriš aš magnast milli stórvelda įrum saman sem fundu sér enga ašra śtgönguleiš en strķš. Hvort sem kenna mį hernašarhyggju eša heimsvaldastefnu um strķšiš mį telja ljóst aš įtökin höfšu mun meiri įhrif į Ķsland en fyrri styrjaldir ķ Evrópu. Landiš var žegar lżst hlutlaust ķ strķšinu.[50]

            Žjóšverjar höfšu eflt flota sinn mjög, enda höfšu Bretar veriš oršnir įhyggjufullir yfir varnarleysi Ķslands fyrir strķšiš.[51] Atlantshafiš varš vettvangur įtaka, einkum hvaš snerti ašföng og bann viš flutningum į žeim. Žaš hafši mikil įhrif į Ķslandi, eins og gefur aš skilja. Til aš Bretar gętu haft betra eftirlit meš žvķ sem geršist į hafinu umhverfis Ķsland varš śr aš žeir skipušu hér sendiręšismann.[52] Žór Whitehead vill ekki žvertaka aš žżska flotastjórnin hefši į žessum tķma getaš séš sér hag ķ aš eiga ašgang aš höfn į Ķslandi.[53] Bretum voru hernašarhagsmunir mjög ofarlega ķ huga, siglingaleišin yfir Atlantshaf var žeim grķšarmikilvęg. Sömuleišis var varnarleysi Ķslands stór žįttur ķ öryggiskešju Breta, en framvinda hernašarins į hafinu gaf Bretum žó ekki įstęšu til aš taka landiš. Žó var landiš aldrei langt śr augsżn flotans breska.[54] Hefšu įtök fęrst ķ ašrar įttir en žau geršu hefšu Bretar aš lķkum žurft aš koma sér upp flotabękistöš ķ landinu.

            Bretar bönnušu Ķslendingum öll višskipti viš Žjóšverja įriš 1915, og žeir sem fóru ekki aš žeim reglum voru settir į svartan lista og ķ višskiptabann.[55] Bretar vildu styrkja hafnbanniš og fengu Ķslendinga, sem töldu sig ekki eiga annars śrkosta, til aš gera viš sig višskiptasamning įn atbeina Dana. Samningar tókust, žar sem višskiptum viš Noršurlönd voru settar žröngar  skoršur og śtflutningur til Danmerkur var alveg stöšvašur, en Bretar lofušu aš tryggja Ķslendingum helstu ašföng en svo viršist aš žeir hafi žurft aš beita nokkrum žrżstingi.[56] Žar meš mį segja aš hlutleysiskröfunni hafi veriš vikiš til hlišar, enda tóku Ķslendingar žarna afstöšu meš Bretum gegn Žjóšverjum. Bandarķkjamenn tóku aš sér aš sjį Ķslendingum fyrir naušsynjum eftir aš žeir blöndušust ķ strķšiš.[57] Žegar kom fram į įriš 1917 efldu Žjóšverjar kafbįtahernaš sinn į Atlantshafinu sem stöšvaši um tķma allar siglingar milli Ķslands og Noršurlanda, en viš žeim vanda var brugšist meš aš leyfa siglingar til landsins frį Danmörku.[58] Segja mį aš žarna hafi Ķslendingar veriš komnir meš utanrķkismįl ķ sķnar hendur, žó žeir vęru hluti danska konungdęmisins.[59] Öryggismįl żttu undir ašskilnaš viš Dani, Ķslendingar öšlušust eins konar sjįlfręši ķ sķnum mįlum, og höfšu enga vörn af sambśš sinni viš Dani.[60] Ķslendingar gįtu įtt frišsamleg samskipti viš Breta žó Danir ęttu ķ strķši viš žį.[61] Ętla mį af heimildum aš Ķslendingar hafi almennt veriš fylgjandi bandamönnum ķ strķšinu, en žó var trausta fylgismenn Žjóšverja aš finna ķ landinu, einkum mešal menntamanna.[62]

            Žjóšverjar geršu tilraun meš aš senda hingaš til lands leynilegan erindreka til aš stunda įróšur og aš veita żmsar upplżsingar um ašstęšur į Ķslandi. Sį var ógętinn og komst žvķ fljótlega upp um hann, en almennt viršist žżska stjórnin lķtinn įhuga hafa haft į Ķslandi. Svo er aš sjį aš Žjóšverjar hafi almennt tališ aš Bretar hyggšust innlima Ķsland ķ rķki sitt, hér kvaš viš kunnuglegan tón, en aš lķkum voru žessar grunsemdir aš ósekju, enda höfšu Bretar nįš žeim markmišum sem žeir ętlušu, įn žess aš žurfa aš innlima landiš.[63]

 

S T R Ķ Š S L O K  O G  F U L L V E L D I  1 9 1 8

Meš fullveldissamningi Ķslands og Dana sem tók gildi 1. desember įriš 1918, lżstu Ķslendingar yfir „ęvarandi hlutleysi", sem aš mati Žórs Whitehead girti fyrir af fremsta megni aš Ķsland blandašist sjįlfkrafa ķ strķšsįtök sem Danir vęru žįtttakendur ķ.[64] Ķ reynd var framkvęmd utanrķkismįla įfram ķ Danmörku en yfirstjórn žeirra var ķ Reykjavķk.[65]

            Žegar samningurinn gekk ķ gildi var styrjöldinni lokiš, en mikilvęgt var fyrir Ķslendinga aš nota hlutleysisyfirlżsinguna til aš sannfęra Atlantshafsveldin um aš Ķsland gengi aldrei ķ liš meš óvinum žeirra. Ķslendingar trśšu enda aš hlutleysi tryggši best öryggi žeirra og gerši žjóšinni kleyft aš bśa frjįls og sjįlfrįša ķ landinu, žó į valdsvęši Breta sem veittu skjól.


[1] Žórhallur Vilmundarson, Um sagnfręši, žróun sagnaritunar. Heimspekikenningar um sögu. Heimildafręši (Reykjavķk 1969), bls. 44-45.

[2] Žór Whitehead, Ófrišur ķ ašsigi. Ķsland ķ sķšari heimsstyrjöld (Reykjavķk 1980), bls 11.

[3] Pétur J. Thorsteinsson, Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, sögulegt yfirlit (Reykjavķk 1992), bls. 8.

[4] Sjį Patricia Pires Boulhosa, Gamli sįttmįli: Tilurš og tilgangur. Ķslensk žżšing Mįr Jónsson (Reykjavķk 2006).

[5] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 6-7.

[6] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 8.

[7] Sólrśn B. Jensdóttir, Ķsland į brezku valdsvęši 1914-1918 (Reykjavķk 1980), bls. 11.

[8] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 14.

[9] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 15.

[10] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 8.

[11] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 13.

[12] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 13.

[13] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 9-10.

[14] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 14.

[15] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 11.

[16] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 12.

[17] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 14, Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 13.

[18] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 13.

[19] Helgi Žorlįksson, „Frį kirkjuvaldi til rķkisvalds", Saga Ķslands VI (Reykjavķk 2003), bls. 149.

[20] „Frį kirkjuvaldi til rķkisvalds", bls. 152-153.

[21] „Frį kirkjuvaldi til rķkisvalds", bls. 154-156.

[22] „Frį kirkjuvaldi til rķkisvalds", bls. 142-143.

[23] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 16.

[24] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 15-16.

[25] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls.13-14.

[26] Anna Agnarsdóttir,  „Rįšabrugg į dulmįli. Hugleišingar um skjal frį 1785". Nż Saga, tķmarit Sögufélags, 6. įrg, (1993) bls. 36.

[27] Anna Agnarsdóttir, „Rįšageršir um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi į įrunum 1785-1815" Saga, tķmarit Sögufélags,  XVII (1979), bls. 15.

[28]  „Rįšageršir um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi", bls. 17.

[29]  „Rįšageršir um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi",  bls. 21.

[30] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 17.

[31]  „Rįšageršir um innlimun Ķslands ķ Bretaveldi", bls. 30.

[32] Helgi P. Briem, Sjįlfstęši Ķslands 1809 (Reykjavķk 1936), bls. 503.

[33] Sjįlfstęši Ķslands bls. 503.

[34] „Eftirmįl byltingarinnar 1809", bls. 81.

[35] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 19.

[36] Anna Agnarsdóttir, „Aldahvörf og umbrotatķmar", Saga Ķslands IX (Reykjavķk 2008), bls. 84.

[37] Ófrišur ķ ašsigi, bls.

[38] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 22-23.

[39] Kjartan Ólafsson, „Įform Frakka um nżlendu viš Dżrafjörš", Saga tķmarit sögufélags, XXIV (1986), bls. 196.

[40] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 24.

[41] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 28.

[42] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 42.

[43] Žórunn Valdimarsdóttir, Horfinn heimur. Įriš 1900 ķ nęrmynd (Reykjavķk 2002), bls. 104-106.

[44] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 49.

[45] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 30.

[46] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 31.

[47] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 68.

[48] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 32-33.

[49] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 34.

[50] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 66.

[51] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 67 og Ófrišur ķ ašsigi, bls. 35.

[52] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 67-68.

[53] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 35.

[54]Ófrišur ķ ašsigi, bls.37.

[55] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 38.

[56] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 71.

[57] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 38-41.

[58] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 72.

[59] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 75

[60] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 46.

[61] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 47.

[62] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 42.

[63] Ófrišur ķ ašsigi, bls. 42-45.

[64] Ófrišur ķ ašsigi, bls.47.

[65] Utanrķkisžjónusta Ķslands og utanrķkismįl, bls. 79.


Andlįt bloggs

Einu sinni - fyrir ótrślega stuttu en samt svo löngu - leiš vart sį dagur aš ekki gripi mig žörf aš punkta eitthvaš nišur į žennan bloggskjį. Nś lķša mįnušir og įr milli žess aš ég skrifa staf į žennan skjį. Žegar ég leit yfir lista "bloggvina" minna sé ég aš margir žeirra hafa ekki stungiš nišur bloggvopni svo įrum skiptir. Drap facebook bloggiš?

Vatniš og tķminn

Jęja jį, mikiš vatn hefur runniš til sjįvar sķšan sķšast aš ég stakk nišur stķlvopni hér. Žaš var um jólin 2009 aš mér datt ķ hug aš óska öllum glešilegra jóla og tala tungum viš žaš.

Žį óraši mig ekki fyrir žvķ aš sumariš 2012 myndi ég sitja į Žjóšarbókhlöšunni aš grufla ķ skrifum Vilmundar Gylfasonar - og ekki bara til gamans, heldur til aš skila sem BA ritgerš ķ draumafaginu, sagnfręši!


Upp er runninn ašfangadagur!

julen.jpg

Kęru vinir, Geseėnde Kersfees, Rehus-Beal-Ledeats, Gezur Krislinjden, Feliz Navidad, Shuvo Naba Barsha, Sretan Bozic, Ględelig Jul, Gajan Kristnaskon, Rõõmsaid Jõulupühi, Merry Christmas, Melkin Yelidet Beaal, Hyvaa joulua, Joyeux Noel, Kala Christouyenna eša bara einfaldlega Glešileg jól!

 


Adam Lambert og eldhringurinn


Blogg...

Er aš spį ķ aš byrja aš blogga aftur en ętla aš lįta eiga sig aš tala um Icesave, kreppu, stjórnmįl og ašra óįran. Ef ég get hamiš mig.

Merkileg nišurstaša Hęstaréttar

rasistiGaukur Ślfarsson var ķ dag sżknašur ķ Hęstarétti af meišyršakęru Ómars R. Valdimarssonar. Hęstiréttur snżr žvķ viš dómi hérašsdóms sem fann Gauk sekan fyrir ummęli sem hann lét falla į netinu.

Mįliš į rętur sķnar aš rekja til skrifa Gauks į bloggsķšu sinni žar sem hann fjallaši um Ómar undir fyrirsögninni „Ašal rasisti bloggheima".

Ómar hafši samband viš Gauk vegna žessa og baš hann um aš fjarlęgja fęrsluna. Žegar Gaukur varš ekki viš žvķ įkvaš Ómar aš höfša mįl. Hann fór fram į tvęr milljónir ķ skaša- og miskabętur auk žess sem hann krafšist žess aš Gaukur greiddi honum įtta hundruš žśsund krónur fyrir birtingu į dómsśrskurši ķ žremur dagblöšum.

Ķ Hérašsdómi Reykjavķkur var Gaukur dęmdur til žess aš greiša Ómari 300 žśsund krónur ķ miskabętur auk hįlfrar milljónar ķ mįlskostnaš.

Hęstiréttur taldi, aš skoša mętti skrif Gauks sem liš ķ almennri umręšu um stjórnmįl ķ ašdraganda alžingiskosninga, en žau birtust ķ mišli sem opinn var hverjum sem vildi kynna sér žau. Ómar hafi tekiš žįtt ķ žeirri umręšu į sama vettvangi. Dómurinn var į žvķ aš ummęli Gauks hafi veriš įlyktanir sem hann hafi tališ sig geta reist į oršum Ómars og yrši žvķ ekki slegiš föstu aš žęr hafi veriš meš öllu stašlausar, eins og žaš er oršaš.

Hęstiréttur snéri žvķ viš dómi hérašsdóms og įkvaš aš ummęlin skyldu ekki ómerkt. Af žvķ leišir aš dómurinn tók heldur ekki ašrar kröfur Ómars til greina og sżknaši Gauk.

Bloggfęrslan er alfariš į įbyrgš skrifanda en endurspeglar ekki į neinn hįtt skošanir eša afstöšu mbl.is, og Morgunblašsins.


Veiran sem smżgur um žjóšarlķkamann - grein Njaršar P. Njaršvķk

njordurMarkašshyggjan hefur margs konar įsżnd. Skrifar Njöršur P. Njaršvķk ķ Fréttablašiš ķ dag. Hann bętir svo viš: Og sumar sjįst ekki, žvķ aš hśn į til aš bregša fyrir sig żmsum grķmum til aš dylja ešli sitt. Ekki einasta hefur hśn kollsteypt öllu efnahagslķfi į Ķslandi. Hśn hefur einnig reynst eins konar veira sem smżgur um allan žjóšarlķkamann og lamar nįnast ónęmiskerfiš. Til aš mynda hefur henni tekist aš eitra ķžróttir og menningarlķf. Sjśkdómseinkennin sjįum viš dag hvern ķ öllum fjölmišlum landsins, enda heldur hśn įfram aš grafa um sig.

Um žessa veiru og margt fleira įhugavert ętlum viš Njöršur aš ręša ķ Sķšdegisśtvarpinu į Śtvarpi Sögu nęstkomandi föstudag, 9.janśar. Njöršur er margfróšur mašur, vel lesinn og ekki sķst į hann mikla lķfsreynslu aš baki. Žaš veršur įhugavert aš setjast nišur meš Nirši og spjalla, og ekki sķšur veršur gaman fyrir hlustendur aš heyra hvaš hann hefur aš segja.

Bloggfęrslan er alfariš į įbyrgš skrifanda en endurspeglar ekki į neinn hįtt skošanir eša afstöšu mbl.is, og Morgunblašsins.

 


mbl.is Hagręšing um 1,3 milljarša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband